susibukčioti

bukčióti, -iója, -iójo. mikčioti: Nežino ką ir besakyt, tai tik bukčiója. Nebukčiók, nesuprantu, ką sakai. Tep neaiškiai ūtura vis bukčiódamas. Vaikas skaito bukčiódamas.
išbukčióti. bukčiojant pasakyti, išmikčioti: Kol anas išbukčiójo žodį!
susibukčióti

1. sumikčioti: Graži būtų pana, tik kalba netikus, dažnai susbukčiója. Besakydamas ir susbukčiójo.

2. susipinti. Arkliui kojos susbukčiójo, ir pargriuvo.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'susibukcioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>bukčióti, </b>-iója, -iójo. <span class="explanation">mikčioti: </span> Nežino ką ir besakyt, tai tik bukčiója. Nebukčiók, nesuprantu, ką sakai. Tep neaiškiai ūtura vis bukčiódamas. Vaikas skaito bukčiódamas. <br/><b>išbukčióti</b>. <span class="explanation">bukčiojant pasakyti, išmikčioti: </span> Kol anas išbukčiójo žodį! <br/><b>susibukčióti</b><br/>1. <span class="explanation">sumikčioti: </span> Graži būtų pana, tik kalba netikus, dažnai susbukčiója. Besakydamas ir susbukčiójo. <br/>2. <span class="explanation">susipinti</span>. Arkliui kojos susbukčiójo, ir pargriuvo.