dantýti, -ìja, -ìjo. dantýti, dañto, dañtė. dañtyti, -ija, -ijo. dantinti:
1. Neturiu laiko – grėblį dantijù. Grėblį dañto. Reikia nešti kalvaratą dantyti.
2. Juos. jau reikia dantýt.
įdantýti. įdėti dantis: Įdantýk man grėblį, negaliu pagrėbti. Nunešk pas tą senį mano ratelio sparną, kad įdantýtų. Dabar su klevinėms vinims įdañtijo, taip greit jau nebeišlūš.
išdantýti.
1. sudėti dantis: Išdantýk sparną ratelio, jau visiškai įsipjovė siūlas. Reikia išdantýt [ratelio] sparnas.
2. išdantinti: Šviežiai išdantýtas pjautuvas. Išdantýsi pielą, ir vėl bus kaip nauja. Nunešiau kalvėn pjautuvą išdantýtei.
3. išrantyti: Nemoka jis dalgio plakti: katrą tiktai plakė, tą išdantìjo. Japonų salų pakraščiai yra išdantyti gausybe įvairių įlankų. Kirvis kietas buvo – išsidañtė kai piela [pakapojus eglines šakas].
padantýti. padantinti:
1. Piela reiks duot padantýti – dantų veik nėra.
2. Kad pas šitą kalvį prisirenka daug svieto, tai nepadañto [pjautuvo].
pridantýti. sudėti dantis: Paprašyk tėvo, kad grėblį iš naujo pridantytų.
susidantýti. susidėti dantis: Kai lijo, apsitvarkėm: dalges įsitvėrėm, grėblius susidañtėm.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.