.
dìktinti, -ina, -ino
1. rodyti jėgą, tvirtumą: Mergė dìktinas, skrynią nešdama, t. y. ema iš visos sylos. Sakėsi vis dikta esant, o besidìktindama ir numirė.
2. tvirtinti, teigti: Kaimynas, viršininkas dìktina, kad sesuo būtų, neišeitų iš ten.
susidìktinti susitvarkyti: Pirm gėrė ir paleistuvavo, o nū susidìktino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.