drìblinti, -ina, -ino
1. glebti, smukti, leistis, sutingti: Tinginys drìblinos ir susidriblino, t. y. pasidarė liaunas kūnas be jokio štyvumo.
2. sutingus netvarkingai atsisėsti, atsigulti: Vaikai, nesidrìblinkit (nesudribkit kur ne ant vietos, nenusitaisę, nepavalgę).
3. dribsint sunkiai eiti, driūblinti: Drìblina sau diedas, pypkę rūkydamas.
atsidrìblinti netvarkingai, bet kaip atsisėsti, atsigulti: Ko gi nenusitaisęs atsidrìblinai lovon? Atsidrìblino kaip senis in pečiaus. Tinginys bernas pareina iš lauko, atsidrìblina ir laukia, kol gerklę prikiši – nieko tau nepadės ruoštis.
nudrìblinti. dribsint sunkiai nueiti, nudriūblinti: Pavaikščiojo pavaikščiojo vilkas ir vėl nudriblino miškais.
pasidrìblinti netvarkingai atsigulti, pasitėkšti: Pasidrìblinai į lovą, ir aš nebeturiu nė kur galvos padėti.
pérsidriblinti netvarkingai persisverti: Pérsidriblinęs per lovos kraštą lupo ožius (vėmė) .
susidrìblinti
1. suglebti, susmukti: Susidrìblino [girtas žmogus] – nei bepakelti, nei bepanešti. Ligonis susidrìblina (sudrimba, nebepasivaldo) .
2. susnūsti: Kelkis greičiau, ko toks susidrìblinęs!
užsidrìblinti
1. uždribti, užsileisti: Jo antakiai ant akių užsidrìblinę. Žandai užsidriblinę ant kaulinės apikaklės.
2. suglebusiai užsigulti, užsiremti: Užsidrìblino kaip maišas ant stalo ir snaudžia.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.