sušiepti

.
šiẽpti, -ia, -ė.

1. pravėrus lūpas kišti, rodyti (dantis): Pasakojo juokdamasis, šiepdamas geltonus dantis. Iš sodo išpuolė dar pora šunų, šiepdami dantis į tokius triukšmingus svečius. Susigėdęs [Brisius] šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly. Badas jau šiepia dantis džiūgaudamas.

2. vieptis šypsantis: Jis, kad linksmas, šiẽpias, o kad piktas, kaktą suraukia, susuka. Gali šiẽptis: dantys šviečia. Verksi ar juoksies – šiẽptis vis tiek reiks. rodytis pro debesis. Šiẽpias saulė – gal išsigiedris. Saulė šiẽpias par progiedrulį. daryti grimasą, vieptis, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam, ginant ką: Kai ji. jį. kėlė, tai jau vilkas šiepės, nes meška jį jau per daug spaudė. Lyg tik kas artyn – [šuo] šiepias.

3. šaipytis, pajuokti, ironizuoti: Visi jį šiẽpė už bailumą. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps. Brolis iš manęs šiepia, juog aš negaliu pamatyti saulės tekant. Jie iš šitos žirgų veislės tik šiepė. Kam akyse šieptis iš žmogaus?!

4. sprogti, skleistis: Kad medis sprogsta, šiẽpiasi lapai. Tuoj pradės šiẽptis obelės. Da sniego pilna, o palazdžių galvelės jau šiẽpias. Iš pumpurėlių šiẽpias žiedeliai, draug iš jų eina gardūs kvapeliai. Atokaitoje matei besišiepiant geltoną purienos žiedelį, tikrojo pavasario pranašą. Iš dirvos diegelis šiepiasi.

5. prasiskirti, skilti: Žiūrėkit, jūsų muštokė jau šiẽpias. Koja mina, pilvu trina, kur šiepias, ten kiša.
apšiẽpti, -ia, àpšiepė. pajuokti, pašiepti: Bus apšiepta tokia žmogystė. Ana tokia lenta (lėta), tai te ją apjuoks, apšiẽps. Apšiẽpia mum, kad negerai kalbam.
atšiẽpti, -ia (àtšiepia), àtšiepė

1. atšipinti: Atšiepti savo ašmenis.

2. atsakyti šypsniu. . Šyptelės rytą pakirdusi [saulė],
ir ima rūkai skirtis, ir atsišiepia jai pati žemė.

3. atsišnekėti, atsikirsti šiepiamam, pajuokiamam: Jis mėgsta pašiẽpt, o aš atsišiẽpt. Aš jam nepasidaviau, atsìšiepiau. Šitokias bamblys, ir tus jau atsìšiepia.
iššiẽpti, -ia, ìššiepė.

1. pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis) ; išviepti (burną, snukį): Vilkas sėdos an kelmo, akis išvėlė, dantis ìššiepė. Žiūrėk, kaip vaikas klauso, net dantis iššiẽpęs. Iš jo iššieptos burnos kėksojo dantys, balti ir ilgi. Šuva nebegali snukio iššiẽpti.

2. išsiviepti (ppr. šypsantis): Anyta išsišiẽpusi, dantis rodo. Kad linksmus, išsišiẽpęs, baisiai patenkytas savo sūnėnu. Išsišiẽpus ir išsišiẽpus lyg didžiausias raras (tauškalius) . Tu, žioply Merčiuk, dėl ko juokies išsišiẽpęs? Išsišiepęs kap šventytas Velykų paršas. Ko čia išsišiepęs kaip jaunas mėnuo? Išsišiepusi iki ausų. Ko išsišiepei kaip pratašymas? Kad tau tamsu, išsišiepk – tai bus šviesu. Išsišiepk, užsimerk, ir bus šviesu. Kam sakai, ka nematai: išsišiẽpk, i matysi. daryti grimasą, išsiviepti, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam ir pan.: Už stalo atsisėdęs, išsišiẽpęs šypso, nenorėdamas ėsti. Išsìšiepė kaip sartoji (kumelė) – matyt, negardu buvo. Ko vaikštai išsišiẽpęs, gal sergi? Trisdešimt kapeikų, i da išsišiẽpę (nenori pirkti, mano, kad per brangu) . Toki menki, toki išsišiẽpę – koki tę vyrai. Ta raganė toki baisi: sena, lūpos jai uždribę ant barzdos, išsišiepus – kad baisu žiūrėt. A velnią matei, ka išsìšiepei? Ko tu toks išsišiẽpęs, kas tau nepatinka? Baisiai negardūs tie sūriai – valgom išsišiẽpę. Jo veidas išsišiepęs lyg piktojo. Pribėgęs artyn piemuo tik šmaikštū šmaikštū botagu, vilkas kad išsìšiepė!. Aš sena, viena būdama, išsišiepsiù (numirsiu) – ir šilo lapė nesulos. Išsišiẽpus kap devynios pėtnyčios. Išsišiepęs lyg devynias pėtnyčias neėdęs. Išsišiepęs kaip giltinė. Išsìšiepė kap devynios giltinės. Išsišiepė kap šuva nuo ašakų. Išsìšiepė lyg šuva ant ašakų. Išsišiepė kaip šuo į debesį žiūrėdamas. Ir žiūri išsišiepęs kaip šuo prieš karštą kisielių. Ko tu tep išsišiepęs lyg katė pridairius miltuose? Išsišiepęs kap pautų gėla. perkreipti veidą nuo įtampos: Dirbam net išsišiẽpę. Eidavom išsišiẽpę, plėšdavom dirvonus. Gerai, kad griebėm vakar [šieną] išsišiẽpę, o šiandiej lyja! Išsišiẽpus iš paskutinio keliu. Nustęsė maišą net išsišiẽpęs. Kad užriti medį, tai arklys išsišiẽpęs traukia. Velniui nebuvo kas daryt – tempė arklą net išsišiepęs. Ėda kiaulės išsišiepę. iš veido atrodyti suvargusiam, susibaigusiam: Kiūtina bobutė susirietus, išsišiẽpus. Ana kad pečių pakūrent, tai išsišiẽpt.

3. pajuokti, pašiepti: Jis mėgsta visus įgelt ir iššiẽpt. Tu da jo paprašyk, jis tave da iššiẽps – i nieko negausi iš jo. Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau, kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiẽpt pasidrąsin.

4. išskleisti pumpurus, išsprogti: Sušilo, medžiai išsìšiepė.

5. atsirasti plyšiui, išsiskėsti: Da anądien keli loveliai padirbti, ale išsišiẽpę. Ties judviejų kojoms žemė išsišiepė. Po vieno žygio išsišiepia batai. Bulbos išsišiẽpę (verdant sutrūkusios) .
nušiẽpti, -ia, nùšiepė

1. nusišypsoti: Šypt šypt nusìšiepiau, o tu pyksti. Anelja visiems mokėjo gražiai, maloniai nusišiepti. Saulė pavasariu nusišiepė labai anksti ir švietė kasdieną. šypsniu parodyti nepasitenkinimą, ironiją ir pan.: Jonas karčiai nusišiepė, lyg tuo pasakydamas: ir atrado, ką vadinti ponu.

2. pajuokti: Reikia apsitaisyt einant [į žmones],
bo nušiẽps visos [moterys] mane tenai. Tai jau tiesa, – nusìšiepė pamotė.
pašiẽpti, -ia, pàšiepė

1. atvėpti lūpas: Ko žiūri, lūpą pašiẽpęs?!

2. pajuokti, pasišaipyti iš ko: Kam tu mane pašiepì, kas aš – kvailas!? Jis šneka pašiẽpdamas. Savo neapykantą bajorams valstiečiai reiškia pašiepiamomis dainomis. Pašiẽpiamas juokas. Pašiepiamųjų dainų rūšis turi ir kitas šaknis. Niekas tiek nėra jos bailumo pašiepęs, kiek ji pati. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps. Pašiẽpt kitus visi mokėtų, tik ne visi nori iš kitų šaipytis.
pašiẽpiančiai. Ne tiek piktai, kiek pašiepiančiai jis pradėjo tyčiotis. Jis geras žmogus, tik ką iš jo pasišiẽpia (kiti pasijuokia) .
prašiẽpti, -ia, pràšiepė

1. pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis): Šuo pràšiepė dantis. Prašiẽpti burną. | Teip noriu miego, kad negaliu akių prašiẽpt (atmerkti) . Prasišiẽpusios lūpos.

2. prasiviepti šypsantis: Šypt prasišiẽpęs šypsojo jis. Veizdėdamas į mane prasìšiepė. Pimpienė dar labiau prasišiepė, net daugybė plonyčių raukšlelių aplink akis pasipylė. nušvisti, sušvisti: Po pietų diena prasìšiepė. An vakarą i saulutė prasìšiepė. Tam ir ruduo, kad saulė tik tarpais prasišiẽpia. Palauk, kai oras truputį prasišiẽps, lauk išneši [skalbinius].

3. išskleisti: Pavasarį, ko gera, ne tik sužaliuos obelaitė, bet ir kokį žiedą prašieps. Du žiedai jau buvo prasišiẽpę. Ir obelės prasìšiepė. Kryžius buvo aptaisytas ankstybaisiais pavasario žiedais ir vos vos prasišiepusiomis beržiukų šakomis.

4. perskilti, praplyšti: Obuolys [kepamas] pukšterėjo ir prasìšiepė. Motina traukė iš pečiaus nuo karščio prasišiepusius dirsinės duonos kepalus. Tavo klynelis jau prasišiẽpęs.
sušiẽpti, -ia, sùšiepė. kreivai iššiepti: Sušiẽpti burną, veidą, snukį.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>šiẽpti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">pravėrus lūpas kišti, rodyti (dantis): </span> Pasakojo juokdamasis, šiepdamas geltonus dantis. Iš sodo išpuolė dar pora šunų, šiepdami dantis į tokius triukšmingus svečius. Susigėdęs [Brisius] šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly. Badas jau šiepia dantis džiūgaudamas. <br/>2. <span class="explanation">vieptis šypsantis: </span> Jis, kad linksmas, šiẽpias, o kad piktas, kaktą suraukia, susuka. Gali šiẽptis: dantys šviečia. Verksi ar juoksies – šiẽptis vis tiek reiks. <span class="explanation">rodytis pro debesis</span>. Šiẽpias saulė – gal išsigiedris. Saulė šiẽpias par progiedrulį. <span class="explanation">daryti grimasą, vieptis, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam, ginant ką: </span> Kai ji. jį. kėlė, tai jau vilkas šiepės, nes meška jį jau per daug spaudė. Lyg tik kas artyn – [šuo] šiepias. <br/>3. <span class="explanation">šaipytis, pajuokti, ironizuoti: </span> Visi jį šiẽpė už bailumą. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps. Brolis iš manęs šiepia, juog aš negaliu pamatyti saulės tekant. Jie iš šitos žirgų veislės tik šiepė. Kam akyse šieptis iš žmogaus?! <br/>4. <span class="explanation">sprogti, skleistis: </span> Kad medis sprogsta, šiẽpiasi lapai. Tuoj pradės šiẽptis obelės. Da sniego pilna, o palazdžių galvelės jau šiẽpias. Iš pumpurėlių šiẽpias žiedeliai, draug iš jų eina gardūs kvapeliai. Atokaitoje matei besišiepiant geltoną purienos žiedelį, tikrojo pavasario pranašą. Iš dirvos diegelis šiepiasi. <br/>5. <span class="explanation">prasiskirti, skilti: </span> Žiūrėkit, jūsų muštokė jau šiẽpias. Koja mina, pilvu trina, kur šiepias, ten kiša. <br/><b>apšiẽpti, </b>-ia, àpšiepė. <span class="explanation">pajuokti, pašiepti: </span> </span> Bus apšiepta tokia žmogystė. Ana tokia lenta <span class="explanation"> (lėta), </span> tai te ją apjuoks, apšiẽps. Apšiẽpia mum, kad negerai kalbam. <br/><b>atšiẽpti, </b>-ia (àtšiepia), àtšiepė<br/>1. <span class="explanation">atšipinti: </span> Atšiepti savo ašmenis. <br/>2. <span class="explanation">atsakyti šypsniu. </span>. Šyptelės rytą pakirdusi [saulė], ir ima rūkai skirtis, ir atsišiepia jai pati žemė. <br/>3. <span class="explanation">atsišnekėti, atsikirsti šiepiamam, pajuokiamam: </span> Jis mėgsta pašiẽpt, o aš atsišiẽpt. Aš jam nepasidaviau, atsìšiepiau. Šitokias bamblys, ir tus jau atsìšiepia. <br/><b>iššiẽpti, </b>-ia, ìššiepė. <br/>1. <span class="explanation">pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis) ; išviepti (burną, snukį): </span> Vilkas sėdos an kelmo, akis išvėlė, dantis ìššiepė. Žiūrėk, kaip vaikas klauso, net dantis iššiẽpęs. Iš jo iššieptos burnos kėksojo dantys, balti ir ilgi. Šuva nebegali snukio iššiẽpti. <br/>2. <span class="explanation">išsiviepti (ppr. šypsantis): </span> Anyta išsišiẽpusi, dantis rodo. Kad linksmus, išsišiẽpęs, baisiai patenkytas savo sūnėnu. Išsišiẽpus ir išsišiẽpus lyg didžiausias raras <span class="explanation"> (tauškalius) </span>. Tu, žioply Merčiuk, dėl ko juokies išsišiẽpęs? Išsišiepęs kap šventytas Velykų paršas. Ko čia išsišiepęs kaip jaunas mėnuo? Išsišiepusi iki ausų. Ko išsišiepei kaip pratašymas? Kad tau tamsu, išsišiepk – tai bus šviesu. Išsišiepk, užsimerk, ir bus šviesu. Kam sakai, ka nematai: išsišiẽpk, i matysi. <span class="explanation">daryti grimasą, išsiviepti, rodant nepasitenkinimą, pyktį, nepalankumą kam ir pan.: </span> Už stalo atsisėdęs, išsišiẽpęs šypso, nenorėdamas ėsti. Išsìšiepė kaip sartoji <span class="explanation"> (kumelė) </span> – matyt, negardu buvo. Ko vaikštai išsišiẽpęs, gal sergi? Trisdešimt kapeikų, i da išsišiẽpę <span class="explanation"> (nenori pirkti, mano, kad per brangu) </span>. Toki menki, toki išsišiẽpę – koki tę vyrai. Ta raganė toki baisi: sena, lūpos jai uždribę ant barzdos, išsišiepus – kad baisu žiūrėt. A velnią matei, ka išsìšiepei? Ko tu toks išsišiẽpęs, kas tau nepatinka? Baisiai negardūs tie sūriai – valgom išsišiẽpę. Jo veidas išsišiepęs lyg piktojo. Pribėgęs artyn piemuo tik šmaikštū šmaikštū botagu, vilkas kad išsìšiepė!. Aš sena, viena būdama, išsišiepsiù <span class="explanation"> (numirsiu) – </span> ir šilo lapė nesulos. Išsišiẽpus kap devynios pėtnyčios. Išsišiepęs lyg devynias pėtnyčias neėdęs. Išsišiepęs kaip giltinė. Išsìšiepė kap devynios giltinės. Išsišiepė kap šuva nuo ašakų. Išsìšiepė lyg šuva ant ašakų. Išsišiepė kaip šuo į debesį žiūrėdamas. Ir žiūri išsišiepęs kaip šuo prieš karštą kisielių. Ko tu tep išsišiepęs lyg katė pridairius miltuose? Išsišiepęs kap pautų gėla. <span class="explanation">perkreipti veidą nuo įtampos: </span> Dirbam net išsišiẽpę. Eidavom išsišiẽpę, plėšdavom dirvonus. Gerai, kad griebėm vakar [šieną] išsišiẽpę, o šiandiej lyja! Išsišiẽpus iš paskutinio keliu. Nustęsė maišą net išsišiẽpęs. Kad užriti medį, tai arklys išsišiẽpęs traukia. Velniui nebuvo kas daryt – tempė arklą net išsišiepęs. Ėda kiaulės išsišiepę. <span class="explanation">iš veido atrodyti suvargusiam, susibaigusiam: </span> Kiūtina bobutė susirietus, išsišiẽpus. Ana kad pečių pakūrent, tai išsišiẽpt. <br/>3. <span class="explanation">pajuokti, pašiepti: </span> </span> Jis mėgsta visus įgelt ir iššiẽpt. Tu da jo paprašyk, jis tave da iššiẽps – i nieko negausi iš jo. Ogi dabar taip gėdiškai visur pasirodau, kad ir vaikpalaikiai jau man išsišiẽpt pasidrąsin. <br/>4. <span class="explanation">išskleisti pumpurus, išsprogti: </span> Sušilo, medžiai išsìšiepė. <br/>5. <span class="explanation">atsirasti plyšiui, išsiskėsti: </span> Da anądien keli loveliai padirbti, ale išsišiẽpę. Ties judviejų kojoms žemė išsišiepė. Po vieno žygio išsišiepia batai. Bulbos išsišiẽpę <span class="explanation"> (verdant sutrūkusios) </span>. <br/><b>nušiẽpti, </b>-ia, nùšiepė<br/>1. <span class="explanation">nusišypsoti: </span> Šypt šypt nusìšiepiau, o tu pyksti. Anelja visiems mokėjo gražiai, maloniai nusišiepti. Saulė pavasariu nusišiepė labai anksti ir švietė kasdieną. <span class="explanation">šypsniu parodyti nepasitenkinimą, ironiją ir pan.: </span> Jonas karčiai nusišiepė, lyg tuo pasakydamas: ir atrado, ką vadinti ponu. <br/>2. <span class="explanation">pajuokti: </span> Reikia apsitaisyt einant [į žmones], bo nušiẽps visos [moterys] mane tenai. Tai jau tiesa, – nusìšiepė pamotė. <br/><b>pašiẽpti, </b>-ia, pàšiepė<br/>1. <span class="explanation">atvėpti lūpas: </span> Ko žiūri, lūpą pašiẽpęs?! <br/>2. <span class="explanation">pajuokti, pasišaipyti iš ko: </span> Kam tu mane pašiepì, kas aš – kvailas!? Jis šneka pašiẽpdamas. Savo neapykantą bajorams valstiečiai reiškia pašiepiamomis dainomis. Pašiẽpiamas juokas. Pašiepiamųjų dainų rūšis turi ir kitas šaknis. Niekas tiek nėra jos bailumo pašiepęs, kiek ji pati. Tu moki labai iš kitų šiepti, na tai dabar tegul iš tavęs kiti pašieps. Pašiẽpt kitus visi mokėtų, tik ne visi nori iš kitų šaipytis. <br/><b>pašiẽpiančiai</b>. Ne tiek piktai, kiek pašiepiančiai jis pradėjo tyčiotis. Jis geras žmogus, tik ką iš jo pasišiẽpia <span class="explanation"> (kiti pasijuokia) </span>. <br/><b>prašiẽpti, </b>-ia, pràšiepė<br/>1. <span class="explanation">pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis): </span> Šuo pràšiepė dantis. Prašiẽpti burną. | Teip noriu miego, kad negaliu akių prašiẽpt <span class="explanation"> (atmerkti) </span>. Prasišiẽpusios lūpos. <br/>2. <span class="explanation">prasiviepti šypsantis: </span> Šypt prasišiẽpęs šypsojo jis. Veizdėdamas į mane prasìšiepė. Pimpienė dar labiau prasišiepė, net daugybė plonyčių raukšlelių aplink akis pasipylė. <span class="explanation">nušvisti, sušvisti: </span> Po pietų diena prasìšiepė. An vakarą i saulutė prasìšiepė. Tam ir ruduo, kad saulė tik tarpais prasišiẽpia. Palauk, kai oras truputį prasišiẽps, lauk išneši [skalbinius]. <br/>3. <span class="explanation">išskleisti: </span> Pavasarį, ko gera, ne tik sužaliuos obelaitė, bet ir kokį žiedą prašieps. Du žiedai jau buvo prasišiẽpę. Ir obelės prasìšiepė. Kryžius buvo aptaisytas ankstybaisiais pavasario žiedais ir vos vos prasišiepusiomis beržiukų šakomis. <br/>4. <span class="explanation">perskilti, praplyšti: </span> Obuolys [kepamas] pukšterėjo ir prasìšiepė. Motina traukė iš pečiaus nuo karščio prasišiepusius dirsinės duonos kepalus. Tavo klynelis jau prasišiẽpęs. <br/><b>sušiẽpti, </b>-ia, sùšiepė. <span class="explanation">kreivai iššiepti: </span> Sušiẽpti burną, veidą, snukį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.