griẽbdinti, -ina, -ino. griebti
2.
įsigriẽbdinti įkliūti: Įsigriẽbdino vaikas, t. y. nukalto, kaltas paliko.
susigriẽbdinti duotis sugriebiamam, sugaunamam: Vaikas griẽbdinte susigriẽbdino, t. y. aną sugavo ant vagystos. Ir susigriẽbdino n'iškęsdamu ir galą nenulaukdamu. | Melagis griẽbdinas, kol susigriebdina bemeluodamas, t. y. susipainioja ir susigriẽbia, susigauna. Niekad jam žodžių netrūko, niekad jis nesuklupo ir nesusigriebdino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.