guñglinti (-yti), -ina, -ino. eiti susikūprinus: Senelis keliu guñglina. Kur tu, bobule, šiton senatvėn guñglini?
atguñglinti. ateiti susikūprinus: Kas ten vieškeliu atguñglina?
nuguñglinti. nueiti susilenkus, susikūprinus: Koja už kojos ligi nuguñglinsiu. tai ir gijelės sausos neliks.
susiguñglinti susiriesti į kuprą: Į senatvę ir jis jau gerokai susiguñglino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.