.
kárdyti, -o, -ė
1. užsikabinus laikytis: Ans nė kárdyte nekárdo (taip silpnas, kad, pasikabinęs ant kaklo, neišsilaiko) . Drabužis nekárdo ant kūno, kad dideli speigai, šalčiai, t. y. neužsto [ja]. Sejonas nesikardo ant moters kūno, kuri be kulšių. Kad ąžuolas virs, ir beržas nekárdysis.
2. užsikabinti, kliudyti: Taip greitai arklius ekėdamas varo, jog ekėčios, vėju brangzdamos, nė krumslių nekárdo. Karvė par parkaną plykt – nė kárdyte nekárdė. Nė kárdyte nekárdo vabalas didelio [je] gerklė [je] paukščio, t. y. neužkliūna. Šuva paršoko par tvorą – nekárdė kojų. Šuo nė kárdyte nekárdytum, kaip ir prarytum mėsą, t. y. suėstum. Kad šoko par torą, nė kojos nekárdė.
3. kliudyti, trukdyti, kenkti: Nėkas čia nekárdo (kliūčių nėra važiuojant) . Eik šalin, nekárdyk (skaitant, rašant) ! Tas man nė kárdyte nekárdo. Keliai susivažinėjo – kaip ant stiklo. Kur pakliūk, nosies tiesumu, niekas nekardo. Ta viena burnelė nekardys tokiam vyrui! Dabar mums nieks nebekardo. Šiuo keliu naktims plėšikai kárdo eiti. | Kárdomasis laikas (areštas prieš teismą). Kárdomoji priemonė (apsaugos priemonė). Kardomasis kalinimas.
susikárdyti
1. susilaikyti (?): Peralkęs žmogus nesusikardo, t. y. nesusikaria viduriai, grobas grobą ryna.
2. susigriebti: Nėko neturia, nėkur nėko nesusikárdo (nesusigraibsto, nesutenka) . Palaukiam, kol jis susikárdys. Išalkę gyvoliai šoka par tvoras, nėkur nesusikárdo.
užkárdyti. užtverti ar šiaip kokią kliūtį padaryti: Langų rėmai iš oro buvo užkardyti tankiu geležiniu tinklu. Jie ir kelią užkardė (vestuvininkams). Kaip matėme, ledas buvo ten užkardęs kelią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.