susikaroti

.
karóti, kãro (kãra, kãri, -ója), -ójo. kãroti, -oja, -ojo

1. kyboti, kabėti: Karau, kabu. Nuleistas, karąs. Pakabintas kybo, pakartas kãro. Rūdijo kilpinė ir aštrus kardas, ant sienos bekarodami. Kepurė karo ant sienos. Tarp eglaitės žvakučių karojo auksinės girliandos. Karo svirne kančiukėlis, aš jį nusitrauksiu. Zomkelis kãro ant durų. Jo rankos karo nusvirusios, lyg jis nežinotų, kur jas dėti. Eikit, berneliai, dabotie, kap ta kalelė karoja (kaba pakarta) . Nuo galvos karo baltasis kasnykas. Viena jo ranka karojo nuleista nuo lovos. Karo ant medžio. Smerties, ant mūsų visur karančios, neregime. Kãro karikas, tupi tupikas. Vidury dvaro blynas karo. Vidu dvaro žarna kãroja.

2. būti prikibusiam, prisirišusiam, riogsoti: Ant tų darbelių ir karok tu man taip (nesitrauk nuo tų darbų) . | Ko tu tę kari (sėdi be darbo, būni) kas vakaras pas tą durnių?

3. skursti, vargti, neėdusiam būti: Karo kai šuneliai, ir gana. | Arkliai per dieną ant pieskyno karo.
iškaróti.

1. iškyboti, iškabėti: Tik kap siūlo (kaip ant siūlo) iškarojom (vos išlikom gyvi) .

2. išvargti: Visą pavasarėlį tik an vieno pieno iškarojom.
nusikaróti nuvargti, įvargti bekarojant: Jau man nuo rašymo net galva nuskarójo. Tiek mažai dirbai, ir jau nusikarojai.
prakaróti.

1. prabūti kybančiam.

2. prabūti neėdusiam: Arkliai tik ant pylimo prakarójo dieną, ir nori, kad greitai bėgtų.
susikaróti: Karvės (šonų) nesuskãro (labai alkanos, nepriėdusios) . Kad jis ledvi susikãro (labai liesas), tik skūra ir kaulai. Jau toj karvė nesuskãro, šiaudus tuoj parejus ėda.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>karóti, </b>kãro (kãra, kãri, -ója), -ójo. kãroti, -oja, -ojo<br/>1. <span class="explanation">kyboti, kabėti: </span> Karau, kabu. Nuleistas, karąs. Pakabintas kybo, pakartas kãro. Rūdijo kilpinė ir aštrus kardas, ant sienos bekarodami. Kepurė karo ant sienos. Tarp eglaitės žvakučių karojo auksinės girliandos. Karo svirne kančiukėlis, aš jį nusitrauksiu. Zomkelis kãro ant durų. Jo rankos karo nusvirusios, lyg jis nežinotų, kur jas dėti. Eikit, berneliai, dabotie, kap ta kalelė karoja <span class="explanation"> (kaba pakarta) </span>. Nuo galvos karo baltasis kasnykas. Viena jo ranka karojo nuleista nuo lovos. Karo ant medžio. Smerties, ant mūsų visur karančios, neregime. Kãro karikas, tupi tupikas. Vidury dvaro blynas karo. Vidu dvaro žarna kãroja. <br/>2. <span class="explanation">būti prikibusiam, prisirišusiam, riogsoti: </span> Ant tų darbelių ir karok tu man taip <span class="explanation"> (nesitrauk nuo tų darbų) </span>. | Ko tu tę kari <span class="explanation"> (sėdi be darbo, būni) </span> kas vakaras pas tą durnių? <br/>3. <span class="explanation">skursti, vargti, neėdusiam būti: </span> Karo kai šuneliai, ir gana. | Arkliai per dieną ant pieskyno karo. <br/><b>iškaróti</b>. <br/>1. <span class="explanation">iškyboti, iškabėti: </span> Tik kap siūlo <span class="explanation"> (kaip ant siūlo) </span> iškarojom <span class="explanation"> (vos išlikom gyvi) </span>. <br/>2. <span class="explanation">išvargti: </span> Visą pavasarėlį tik an vieno pieno iškarojom. <br/><b>nusikaróti</b> <span class="explanation">nuvargti, įvargti bekarojant: </span> Jau man nuo rašymo net galva nuskarójo. Tiek mažai dirbai, ir jau nusikarojai. <br/><b>prakaróti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prabūti kybančiam. </span> <br/>2. <span class="explanation">prabūti neėdusiam: </span> Arkliai tik ant pylimo prakarójo dieną, ir nori, kad greitai bėgtų. <br/><b>susikaróti</b>: Karvės (šonų) nesuskãro <span class="explanation"> (labai alkanos, nepriėdusios) </span>. Kad jis ledvi susikãro <span class="explanation"> (labai liesas), </span> tik skūra ir kaulai. Jau toj karvė nesuskãro, šiaudus tuoj parejus ėda.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.