kẽbeliotis, -iojasi, -iojosi, kèbeliotis
1. terliotis: Įsipyko man kẽbeliotis su jais visądien.
2. važiuoti (prastu keliu, prastai pasikinkius ar netvarkingai susėdus), dangintis, kraustytis: Kažin, kur Jonienė su vaikais kẽbeliojas?!
3. vesti, tuoktis: Ans kèbeliojas: t. y. apsižanija vargu.
apsikẽbelioti. vesti (žmoną): Apsikèbelioti yra apsižanyti. Apsikẽbeliojo jau mano sūnus.
nusikẽbelioti vargais negalais nuvažiuoti, nukakti: Tokiuo keliu kol nusikẽbeliosma, ir sutems.
susikẽbelioti. susivesti: Vaikis su merge susikebeliojo. Kebeliote susikèbeliojo anuodu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.