keĩnyti, -ija, -ijo.
1. barti, plūsti; pyktis, ginčytis: Da mat keinysi! Kaip ir šunys supuolę iš vieno keĩnija. Ans keĩnijas su visais kaimynais. Nustokit gi ant galo – kolei gi čia dabar keĩnysitės!
2. kėsintis, tykoti: Jis keinija jį primušti.
susikeĩnyti
1. susipykti, susikivirčyti: Anądien Jonas su Petru susikeĩnijo.
2. vesti: Teip ir susikeĩnijo Petras su Ona.
užkeĩnyti. užginčyti: Ot tu jo neužkeĩnysi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.