kelmúoti, -úoja, -ãvo.
1. darytis kelmuotam, kęsuotam, į kelmus augti. . Pieva kelmúojas nuo sunešimo skruzdų.
2. darytis tankiam, kerotis, suželti: Daigai kelmúoja. Jau pradeda ir rugiai kelmúotis. Geriausia, jeigu avižos mažai tesikelmuoja ir iš vieno grūdo neišduoda daugiau kaip tris diegus. Net daigas, atrodė, daugiau kelmavosi, iš jo saujos bertas.
iškelmúoti.
1. iškeroti, suželti: Vasarą liūliavo iškelmavęs javas. Kai užlijo, bematant visi rugiai išsikelmãvo.
2. pasidaryti su kelminiais debesimis: Dangus iškelmãvo – nebelis.
susikelmúoti suželti: O jei dobilai silpni, reikia, kad geriau susikelmuotų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.