susikemeruoti

kemerúoti, -úoja (-úona), -ãvo. kèmeruoti, -uoja, avo

1. ranka ar kuo kitu mojuoti, mostaguoti: Raiteliai su pikėmis kèmeruoja. Nekemerúok su lazda apie stalą: dar lempą nuversi. Neatsverdamas botago kemeruoja su botkočiu. Ka bitys puolė į nosį, ka pradėjau su rankoms kemeruotis. Langą išmušė besikemerúodami.

2. judėti, šmėžuoti, kepersuoti: Kas tę toli kemerúoja?. Vaikas lovo [je] kemeruonas. Ana kèmeruojas taisydama gultas svečiams nakvynininkams. Jam tę besikemeruojant, žmogus žaginį nuo beržo ataėmė ir numetė. Viskas sulūžę, iširę: žingsnį pavažiavai, ir išsikinko arklys – ir kemeruokis tu, kad nori, viena. Netverk tvoros, bo budavojant su rąstais kèmeruoties (vartalioties) reik, t. y. sukinėties.

3. sunkiai dirbti, kiloti. . Kemeruoties yra sunkiai kilnoti, darbuoties.
atkemerúoti. ateiti kemeruojant: Daboju – atkemerúoja merga nei gryna, nei apsivilkus. Kaip tu, vaikeli, atskemeravai šitiek kelio?
iškemerúoti. grėblakočiu ar kuo kitu išvartyti, ištaršyti (šieną): Kodėl neiškèmeravot šieno?
nukemerúoti. nueiti kemeruojant.
pakemerúoti. rankomis ar kuo kitu pamosuoti, pamojuoti: Rankom pakemerãvo, nieko nepasakė.
susikemerúoti

1. susibarti, susikivirčyti (mostaguojant): Susikemeravus jaunimui, aš užlipiau ant pečiaus.

2. sujudėti, sušmėžuoti: Einu pamiškiu prietėminiu, žiūrau, kad kas suskemeravo už krūmo; prieinu arčiau – vilkas avį taršo.

3. pasirodyti: Tau akysu suskemerãvo, ir plepi.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kemerúoti, </b>-úoja (-úona), -ãvo. kèmeruoti, -uoja, avo<br/>1. <span class="explanation">ranka ar kuo kitu mojuoti, mostaguoti: </span> Raiteliai su pikėmis kèmeruoja. Nekemerúok su lazda apie stalą: dar lempą nuversi. Neatsverdamas botago kemeruoja su botkočiu. Ka bitys puolė į nosį, ka pradėjau su rankoms kemeruotis. Langą išmušė besikemerúodami. <br/>2. <span class="explanation">judėti, šmėžuoti, kepersuoti: </span> Kas tę toli kemerúoja?. Vaikas lovo [je] kemeruonas. Ana kèmeruojas taisydama gultas svečiams nakvynininkams. Jam tę besikemeruojant, žmogus žaginį nuo beržo ataėmė ir numetė. Viskas sulūžę, iširę: žingsnį pavažiavai, ir išsikinko arklys – ir kemeruokis tu, kad nori, viena. Netverk tvoros, bo budavojant su rąstais kèmeruoties <span class="explanation"> (vartalioties) </span> reik, t. y. sukinėties. <br/>3. <span class="explanation">sunkiai dirbti, kiloti. </span>. Kemeruoties yra sunkiai kilnoti, darbuoties. <br/><b>atkemerúoti</b>. <span class="explanation">ateiti kemeruojant: </span> Daboju – atkemerúoja merga nei gryna, nei apsivilkus. Kaip tu, vaikeli, atskemeravai šitiek kelio? <br/><b>iškemerúoti</b>. <span class="explanation">grėblakočiu ar kuo kitu išvartyti, ištaršyti (šieną): </span> Kodėl neiškèmeravot šieno? <br/><b>nukemerúoti</b>. <span class="explanation">nueiti kemeruojant. </span> <br/><b>pakemerúoti</b>. <span class="explanation">rankomis ar kuo kitu pamosuoti, pamojuoti: </span> Rankom pakemerãvo, nieko nepasakė. <br/><b>susikemerúoti</b><br/>1. <span class="explanation">susibarti, susikivirčyti (mostaguojant): </span> Susikemeravus jaunimui, aš užlipiau ant pečiaus. <br/>2. <span class="explanation">sujudėti, sušmėžuoti: </span> Einu pamiškiu prietėminiu, žiūrau, kad kas suskemeravo už krūmo; prieinu arčiau – vilkas avį taršo. <br/>3. <span class="explanation">pasirodyti: </span> Tau akysu suskemerãvo, ir plepi.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.