kepẽšyti, -ija, -ijo.
1. kalbėti prieš, ginčyti: Žino ar nežino, o kepẽšija, ir tiek. Jis kepẽšija, kad jam dar tik dvylika metų. Ką tu čia dabar kepẽšiji nežinodamas!. Nėr ko jau čia kepẽšytis dėl tokio nieko. Iš paskutinio kepešijas.
2. siausti, peštis, eiti imtynių: Kepẽšijas ir kepẽšijas tie vaikai, kaip jiem ir nenusibosta! Tik nuejo, jau ir kepẽšijas.
susikepẽšyti susiginčyti: Kad susikepẽšijo tarp savęs, tik akys dega!
užkepẽšyti
1. užginčyti: Kad ir tavo teisybė bus, jo neužkepẽšysi.
2. užsispirti: Mūsų bobos užsikepẽšijo eit pėsčios in turgaus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.