kẽpurnėtis, -ėjasi, -ėjosi kapstytis, kapanotis: Vaikas, sunkiai stenėdamas, nes tėvo lova buvo jam pernelyg aukšta, kepurnėdavosi pas jį. Patys kepurnėsimės iš padėties. Kẽpurnėjas kap varlė per kalną. Kepurnėjomės kepurnėjomės iš pusnies. Gal įklimpo karvė, kad kẽpurnėjas vandeny? Jis jau tik tik kẽpurnėjas (vos paeina) . Dar inkolei visi kẽpurnėjas (laikosi, gyvi) .
išsikẽpurnėti
1. sunkiai išlipti, išsikapstyti iš ko: Išsikepurnėjo iš automobilio dar vienas ponas. Išsikepurnėjom ir mes iš garlaivio. Jis net vilties nustojo išsikepurnėti gyvas iš tos vietos. Ledva iš purvyno išsikẽpurnėjau. Karvė kap tik išsikepurnėjo iš griovio. Jis dar iš guolio neišsikẽpurnėjo. Vos išsikepurnėjau iš tos bėdos. Gal jau jis iš tos ligos neišsikepurnės.
2. išbūti kurį laiką kepurnėjantis: Bebėgdamas įklimpau purvynan, kuriam ir išsikepurnėjau iki šios dienos.
nusikẽpurnėti
1. sunkiai nulipti nuo ko, nusikrapštyti: Ar nusikepurnėsi tu kada nuo pečiaus, ar ne? Su nuostabia skuba keturi svečiai nusikepurnėjo nuo uolos.
2. nurėplioti: Vaikas nuskẽpurnėjo po suolu.
3. galą gauti, mirti: Vienas būčiau nusikepurnėjęs. Ėmė ir nusikẽpurnėjo visi dvylika razbainykų. Du vaiku pagadė, gali ir pati nuskepurnėt.
susikẽpurnėti sunkiai susirengti: Kol senė atsipeikės, kas nutiko, ir susikepurnės atsistoti ir sušukti, jau mano ir pėdsakas pranyko krūmuose.
užsikẽpurnėti sunkiai kur užlipti, užsikapstyti: Užsikepurnės ant smėlėto kauburio ir sėdi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.