susikerštvyti
ker̃štvyti, -ija, -ijo.
1. keršyti: Tu ker̃štviji, o ans tau atker̃štvys, t. y. atmonys. Antri metai ker̃štvijas, ale dar neatsikanda.
2. pykti, rietis, kerštauti: Tu tik ir težinai su visais kerštvyties. Bobos kerštvijas su kita kita. Marčios neker̃štvysis, kaip supras žodį, t. y. nepyks, netūš. Ana ker̃štvijas, t. y. nelenkia.
atker̃štvyti. atkeršyti.
įsiker̃štvyti įsipykti, įniršti: Abu įsiker̃štvijo ir nebėr geruoju. Įsiker̃štvijo ant kits kito. Įsiker̃štvijo, įširdo, negalia besustoti.
išker̃štvyti.
1. atkeršyti, išlieti piktumą: Anyta jau išker̃štvijo, t. y. kerštą išginė, išvarė.
2. įsipykti: Kad nebūtų taip išsiker̃štviję, gal ir galėtų šiaip taip sutaikinti.
susiker̃štvyti susipykti: Liežuvį bekuldamos, bobos ir susikerštvija. Zigmantas įniršęs nieko nežiūrėjo, susikerštvijo su giminėmis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.