.
kneibti, -ia, -ė
1. lenkti žemyn, knabinti.
2. gilintis į ką. .
įsikneĩbti, -ia (įsìkneibia), įsìkneibė
1. įnikti, įsigilinti, įsitraukti į darbą: Sūnus įsikneĩbęs tašo tašinį. Vaikas įsikneĩbęs rašo. Mūs antai vaikas įsikneĩbęs ir įsikneĩbęs į knygas. Būdavo, kai jis įsìkneibia skaityti, tai ir valgyti užmiršta. Kur nepavargsi, per visą dieną įsikneĩbęs dirbdamas! Į ką teip įsìkneibei, kad nė negirdi nieko? Jis įsikneĩbęs ir įsikneĩbęs prie to niekniekio. | Ko žiūri įsikneĩbęs [į smulkų daiktą] ? Žiūrėjo į jį įsikneibęs įdomiai ir akyvai.
2. įsikniaubti, susilenkti: Sėdėjau lovoj įsikneibus ir nieko nemačiau.
nukneĩbti, -ia (nùkneibia), nùkneibė. nulenkti, nuleisti žemyn.
nósį nukneĩbęs nusiminęs: Ar dvarus pardavei, kad nukneĩbęs nósį vaikštai?!
prisikneĩbti, -ia (prisìkneibia), prisìkneibė arti prisilenkti, prisikišti: Ji prisikneĩbus siuva. Ko tu rašydamas teip priskneibi? Galvą insops. Prisìkneibei, tai žiūri ir žiūri knygon.
susikneĩbti, -ia, susìkneibė daugeliui, visiems prisilenkti, prisikišti, prisikneibti: Trys gražūs veideliai susikneibė prie kažkokio laiško.
užkneĩbti, -ia, ùžkneibė. nulenkti, nuleisti žemyn: Nereik pjaunamos mašinos dantų per daug užkneĩbti, bo dalgė greit atšimpa į žemę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.