šikuliúoti, -iúoja, -iãvo, šìkuliuoti, -iuoja, -iavo.
1. šikti
1.
2. be reikalo skubėti, karščiuotis: Ans tik šikuliuõs, t. y. čia dirbs, ten dirbs, vis niekai. Ko šikuliúoji kaip akis išdegęs. Bešikuliúodamas i sprandą nusisuksi. Šìkuliuo [ja] bizuliuo [ja] – toks jau ans iš pat mažo. Šikuliúotas (nepastovus) vė [ja] s puldinė [ja].
nušikuliúoti. nusitrenkti, nusidaužti: Nebžino kur benušikuliúoti.
sušikuliúoti. per greitai ką padaryti: Sušìkuliavai teip greitai, būčio brangiau gavęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.