susilabinti
lãbinti (-yti), -ina, -ino. labìnti, -ìna, -ìno
1. sveikinti, sakyti „labas“: Munęs nelabina, nebsveikina marti. Mes su juo nesilãbiname. | Jaunieji jau tiktai labinasi sveikindamies.
2. perduoti sveikinimus, linkėjimus: Labinkit brolį.
3. linkėti laimės, sėkmės. Draugai budėtuvėse ar budėse, apspitę lavoną, gėrė, labindami jį, prisipylę taures alaus.
4. malonėti, gerinti: Senis nori, kad jį visi labintų. Aš ne vaikas, kad mane lãbintum. Lãbink šunioką, ans nėko nedaro.
5. maldyti, raminti, švelninti: Labinti neapykantą Anibalio ant rymionų.
6. gerintis, meilikauti, pataikauti: Lãbinas, mat nori, kad vestuvėsna kviesčiau. Jei jis labinas, tai jau žinok, kad jam ko nors iš tavęs reikia. Nesilabink kaip šuo. Bajoriūnas susigėdydavo ir po valandėlės pradėdavo pats prie jos labinties.
7. šnekinti: Lãbink (ukatink) aną, bene važiuos į turgų.
8. būti naudingam, daryti gera: [Bangos] gali būti žalingos ir naudingos, kenksmingos ir labinančios.
9. eiti geryn, gerėti, sveikti: Ligonis lãbinas (eina geryn, stiprinas) po aplankymo.
10. keikti, barti; . labyti: Tu nelãbyk to žmogaus – jis geras yra.
įlãbinti.
1. pasveikinti, perduoti linkėjimus: Įlãbink jį nuo manęs.
2. įsigerinti.
3. įkalbėti, sukelti norą ką daryti: Įlãbins ir mūsų mamunę pasakoti apie seną gadynę.
4. įsismaginti šnekėti, įsikalbėti: Na, kai jis įsilãbino, tai ir nebebūs galo. Kad įsiskraba, kad įsilãbina, kad įsiverda bobos, visokių nėkų atminūse pripasako [ja].
5. įpratinti į ką.
6. palabinti 8: Įsilabìnę sėsma sėmenis, kad tokie brangi linai.
išsilãbinti pasveikti: Sūnus jau išsilãbino (iš ligos), t. y. išgijo.
nulãbinti. nuraminti, numaldyti: Norėdamys nulabinti apmaudą vėlių, stabus strūnija. Motinai čia nėsant, ėjo jis mažąjį nulabinti. An galo nusilabinusys paliko mumis gyvus.
palãbinti
1. pasveikinti, „labas“ pasakyti: Susitikęs palãbino – gal nepyksta. Jis mane palabino. Ji palabina ir pritaria tiemus žodžiams. Atėjęs dėdė pasilãbino su mum ir atsisėdo.
2. palinkėti laimės: Levienei pagimdžius sūnų, visos žvėrių pačios atėjusios karalienei palabintų ir jai dovanų atnešusios. [Per šermenis] kožnas ką Žemynelei aukuoja ir jos globai dūšią paveda, prieg tam su „palabinkiam“ velioniui viso labo velija. Tada išgeria ir paduoda kaušelį kitam, kurs taipogi geria, „žemyn nuliedams“ ir palabindams.
3. pagerinti: Tikro darbo visuomenei, mokslui ir dailei palabinti – negali nepagirti ir nepritarti.
4. palepinti, pamalonėti: Aš aną palãbinu, pagerinu, pakamšau (šį tą geriau valgyti pakišu), kitiems nematant.
5. pasimeilinti, pasigerinti.
6. pasveikti truputį, pagerėti: Ligonis pasilãbino. Petronė taip pasilabino ir mune į miestą išleido.
7. paraginti, pamasinti: Kaip … darbininkai … manęs šaukė, atsiliepiau aš ir palabinau juos smarkiaus dirbti.
8. užsimanyti, panorti: Kokią dieną pasilabinęs ant valgio, daugiau suvalgai. Šį vakarą užrašė kelias dainas pasilabinęs. Pasilabinau ir išpjoviau visus dobilų verpetus.
9. pabarti, pakeikti: Už tokį darbą reikėjai jį nors gerai palãbyt.
pralãbinti.
1. pralavinti, truputį pamokyti: Juk ir aš noriu savo vaikus šiek tiek pralãbinti. Pelūzė norėjo [draugą] pralabinti, [todėl] medžiojo visą dieną ir aldojo po kalnus.
2. smarkiai iškeikti, prakeikti: Kad labysi jį, nepralãbyk visai, tik truputį palabyk.
prilãbinti.
1. pasveikinti: Būras norėjo berūkomąjį savo pypkį šalin dėti, ale kronprincas jį meilingai prilabino.
2. prisigerinti, prisimeilinti: Neklausyk, kad prieteliai ir gentys tave meilingai prilabina – čia žabangą neprietelius tau deda. Prisilãbinsi, manai, tu prie jo. Moka prisilãbinti kaip lapė. Šiurkus buvo baisiai užsispyręs, bet aš vis tiek prisilabinau. Labinos labinos ir prisilãbino, o dabar nebegali nė atsikratyti.
3. prikalbėti, įraginti: Prilãbysu svečius gerti.
susilãbinti susisveikinti, pasveikinti vienas kitą: Susilabinam su viršininkais, bet į kalbas neištinkam (nepasikalbame) .
užlãbinti. nusigyventi. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.