susimestìnis, -ė.
1. kuris gyvena susimetęs, be santuokos: Šita pora susimestìnė.
2. kuris gimęs tėvams gyvenant susimetus, be santuokos: Buvo trys susimestìniai vaikai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.