susinaravyti

.
narãvytis, -ijasi, -ijosi (narowić się)

1. rodyti užsispyrimą, nirtulį, nirtuliuoti. Kaip tik pradėjom važiuoti į kalną, arklys ėmė naravytis: rėžk, kiek nori, – eina geriau atbulas, nekaip į pryšakį. Šiandie kap vežiau šieną, arklys narãvijos. Netraukia vežimo, narãvijasi, šoka piestu. Narãvijas kumelė per tiltą eidama.

2. aikštytis, užgaidauti, kaprizytis. Nenarãvikys be reikalo – nėko iš to nebūs. Ko narãvijys, kad pats esi kaltas! Ko čia narãvijys, a neisi ėsti!
susinarãvyti

1. užsispirti, įgauti nirtulį: Kai tik susinarãvija [arklys],
ir kirsk botagu – tuoj naravą išvarysi.

2. įgauti aikštį, kaprizą: Kad susinarãvijo, nei valgyt nebeina.
užsinarãvyti

1. užsispirti: Arklys užsinarãvija, tai su juo sunku – reikia gražiuoju. Naravyte užsinarãvijo arklys. Žmogus užsispiria, gyvulys užsinarãvija.

2. užsikaprizyti: Užsinarãvys ir neis valgyti.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'susinaravyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv