príešytis, -ijasi, -ijosi. priẽšytis, -yjasi, -yjosi.
1. priešinti
1. Priešijuos, prieštarauju. Priešijuosi žodžiais, kalbu apie tai. Jis man šime dalyke priešijas. Matai, kad didesnis, tai ir nespríešyk. Čion dabar nebepriešijas, bet žmones iš visokių stonų meldžia šuilių. Ir žmogus negalėjo priešytis, kad ir ant smerties būt paskyrę, ir tada neturėjo valią žodį ištart, nes žmogus tai buvo pono savastis. Tamsybė šviesai priešijos.
2. priešinti
3. Tokie žmonės visados tiems sylingiausiai priešijas. Indijonai gynėsi ir priešijosi.
atsipríešyti. atsipriešinti.
pasipríešyti, pasipriẽšyti. papriešinti
1. Šis žmogus man visuose dalykuose pasipriešija. Jis pasipriešija prieš vyriausybę. Kaipgi vabalu būdamas paspríešysi?!
susipríešyti. supriešinti
1. Susibaru, susipriešiju. Susipriẽšyju su kuom. Stui, nešvankėli, ar prots česnyj susipríešyt?! Jis su savo pačia susipriešijęs. Po mūšių tankiai nusiduodavo, kad žalnieriai, kurių kiti seniai susipriešiję būdavo, viens antram atleisdavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.