šìpti, šim̃pa (šem̃pa), -o (-ė).
1. darytis neaštriam, bukti: Minkštas kirvis greit šim̃pa. Peilis šim̃pa. Pjaunant šimpa pjovimo briauna.
2. nuo rūgštumo darytis jautriam. Šim̃pa mano dantys nuo rūgštų obalių. Kad, einant girion, gyvatė neinkąstų, tai insideda sterblėn duonos rūgšties – gyvatės dantys šimpa. Dantes šim̃pa. šipinti (dantis): Vaikai obuolius kremta (valgo) – tėvai dantis šim̃pa.
3. darbu varginti, skaudinti (rankas, pirštus, nagus): Dirbkit, šìpkit nagus. Kadai jis ten šim̃pa nagus prie to nieko. Jum bepiga gyvent: ateinat prie stalo, pavalgot ir einat kas sau, o aš šimpù nagus kas rytas, degu akis, kol viską padarau. Skalbiam du kartu metuose – kam dažnai šìpt rankos. Kam kalvis šìps rankas, kad turi reples! nuo darbo vargti, darytis skausmingam. Kai pats nedirba, tai rankos nešim̃pa.
4. menkėti, silpnėti: Nuo žiūrėjimo net akys pradeda šìpti. Mano atmintis į senatvę šim̃pa. Kalsiu aš savo laimužę, grūdysiu jautrią širdužę, kad žūtų skausmai, kad šiptų jausmai. Neapykanta ilgainiui ėmė šipti. Visa syla šimpa.
apšìpti. pasidaryti ne tokiam aštriam, atbukti: Priešų kardams apšipus, narsiau puolėme. Laumės kirto kirto, i kirviai apšìpo.
atšìpti
1. pasidaryti neaštriam, atbukti: Kirvis, peilis atšìpo, t. y. bukas tapo. Atšipęs peilis. Pagaląsk peilį – visai atšìpo. Vieną šoną [medžio] nulupė, ir peilis atšìpo. Kad kieno peilis vis atšipęs, tai tas pačią tinginę gaus. Dalgis atšìpęs, visai n’ima. Atšìpo dalgė, reikia suleist. Atšìpęs peilis – boba į Vilnių be balno nujotų. Žemė tep įdžiūvus, kad tuojau noragai atšim̃pa. Jei atšem̃pa [akėtvirbaliai] – išmuša, paaštrina. In medžią neatšim̃pa [pjūklas],
ale in žemę. Girnos visai atšipusios, nuo kažkada neplaktos. Nulenkite savo vėliavas, įsmeikite žemėn savo kalavijus atšipusius! I duoną bepjaunant peilis atšim̃pa. Geležis in žemę atšimpa.
atšipusiai.
2. nuo rūgštumo pasidaryti jautriam. Vaikų dantys atšipo. Atšìpusios dantys. Ka rūgščiai valgai ką, tai dantes atšim̃pa. Rūgštinius obūlius ėdžiau, i dantys atšìpo. Nuo bruknių atšem̃pa dantes. Ir šuniuo dantys atšìpo. Tėvai valgė rūgštas vynauogas, o vaikams iš tų atšipo dantys. Vaikas obuolį kremta, bet tėvui dantys atšimpa. atšipinti (dantis): Uogos žalios, nėra nei vienos prinokusios – dantis gali atšipti. Atšipo dantis dar neparagavęs.
3. nuo nuovargio pasidaryti opiam, skausmingam. Rodos, nesunkus darbas plunksnas plėšyti, bet privargsti, pirštai atšimpa. Ravėjo daržą, net nagai atšìpo. Atšìpo i nagai su tiem burokais. Nuo dabojimo net akys atšìpo. Jau man akes atšìpo dabot. Atšìpo uodega besėdžiant.
4. pasidaryti nejautriam, menkesniam, susilpnėti: Svogūnų kvapui galvą apsukus, uoslė atšipo. Jau jam syla atšim̃pa. Mislys (dvasė) atšim̃pa. Jo sąmonė taip buvo atšipusi, kad patys svarbieji šventimų momentai praėjo kaip ir nepastebėti. Senelio atmintis jau buvo atšipus. Jo aukštesnieji jausmai tarytum atšimpa.
ãkys atšìpo buvo gėda: Kaip man atšìpo ãkys, tegul Dievas myli!
dañtį atšìpti nieko negauti: Nuejau pinigų paskolyt, ale atšipaũ dañtį.
dañtys atšìpo
1. pasidarė nemalonu, atsibodo, įkyrėjo: Tos jo dainos inkyrios: net dantys atšim̃pa beklausant. Net dañtys atšìpo nuo lojimo. Dañtes jau atšìpo nuo gero valgio.
2. apsiramino, atlyžo: Kada rajono valdžia gerai užspirgino, tuoj, nebijok, pirminyku [i] dantys atšìpo.
3. turėjo daug rūpesčių, vargo: Jei paleisite juos. valion, žinokite tikrai, jog atšìps dantes jūsų ir bus didis sopulys dūšiai jūsų.
dantìs atšìpti patirti nesėkmę, nusivilti: Atšipsi į jį greitai savo dantis. Pamėgo Šarūnas karą ir gerai mus juo peni. Kad tik dantų neatšiptume sušalę!
nagùs atšìpti netekti turėtos gerovės, galios: Jau jiej dar̃ nagùs atšìpo (pašalinus viršininką, gerai gyvenusiems pavaldiniams pasidarė prasčiau) .
pašìpti. kiek atšipti: Į tas žoles jau mano dalgis pašìpo. Pašìpęs pjūklas, reikia pagaląst. Aš šienelį pjoviau, dalgelė pašipo.
ãkys pašìpo patyrė gėdą: Pašìps ãkys ne rozą, paki prisprašysi.
prišìpti.
1. truputį atšipti, atbukti: Aštrumo tai aštrus [peilis],
tik dabar gal kiek prišìpęs. Sūdoklio stverdavosi tik gerokai dalgiui prišipus. Bekasant kastuvas prišipo.
2. nuo rūgštumo pasidaryti kiek jautriam. Dantys prišìpo.
3. nuo ilgo darbo, nuovargio pasidaryti opiam, skausmingam. Bulbas kasant greit prišim̃pa pirštai.
3. pasidaryti nejautriam, abejingam: Skaitytojas, ėmęs skaityti pilną drumstų minčių straipsnį, veikiai prišimpa ir nebegali suvokti, kas rašytojo norėta pasakyti.
4. pasidaryti ne tokiam veikliam, pasilpnėti: Aš jau sena, senumu prišipaũ.
ãkys prišìpo patyrė gėdą: Kiek man ãkys prišìpo, vienas Dievas žino.
sušìpti; . atšipti 2: Dantys sušìpo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.