pulkúoti, -úoja, -ãvo
1. rinktis į pulką, būriuotis: Dar kiti triūsė apie savo vežimus, pulkavo apie šulinį, girdė arklius. Jaunimas sekmadienį gi pulkúoja – ir man kad rodumas išeit! Lėvenyj antys pulkúoja, krykia. Jei mašalai pulkuoja, bus giedra. Paukščiai ir žvėrys nebepulkuoja, pilka gegutė nebekukuoja. Jau pulkúojas žmonys, t. y. eina į pulkus. Jau veselia atvažiuoja, kad jaunimas pulkúojas. Jau starkai pulkúojas, skris į šiltus kraštus. Garniai pulkúojasi, bet da ne prieš lėkimą. Zuikiai pulkuojas. Nebematyti sėkliuose ar melduose besipulkuojančių linksmų žuvyčių. | Atsigulus ir užsimerkus visą vakarą akyse pulkuojasi baravykų šeimynėlės. Atvertęs galvą žiūrėjo į debesis, besipulkuojančius danguje. pulku eiti, traukti: Būrelių būreliai pulkavo nuo Nerimų į Rimus ar antraip.
2. rinkti, telkti į pulką.
nusipulkúoti nueiti pulku: Matai, jau žmonės nusipulkãvo.
susipulkúoti; susirinkti į pulką, susiburti: Buvo būrai iš kelių vietų susipulkavę ir kėlė maištą. | Vasarą debesys gyvena, kamuoliuojasi, o vėsų rudenį susipulkavę ilgai stovi vietoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.