susireikti

reĩkti, -ia, -ė (-o). reikėti:

1. Ji primokė mergaitę, ką reikė daryti, ir pagrasė, kad būtų jai negerai, jei neklausytų. Dirbus reiks ir pasilsėti. Kalbėjo, kad jį, Joniuką, reiksią leisti piemenautų. Už kašiką bulbių reĩkė darbuit [pavasarį]. Da reĩkdavo trys dienos ponui dirbt už žemę. Anksčiau po dvidešim penkis metus tarnaut reĩkdavo. Dar anas, regėt, stiprus, reiktuĩ jam darbuit. O kap vienam reĩkė kultie – tai jau čia baisiai bjauru. Padieni eit dvaran reĩkė. Rytoj reiks rugiai pjauti, šienas vežti, daržas arti. Reiks laukai arti, reiks tvoras tverti, reiks jautelius ganyti. Reiks tau sėt ir ravėt žali batvinėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio brolutėliai. Tai reiks man rinkti geltonas vaškas, tai tenai reiks man daryti baltas korelis, tai reiks man nešti saldus medukas. Kiek reĩks mokėti? Reiks vargelis vargti, purvynas braidyti, našlelio vaikeliai reiks man užaugyti. Visus darbus pametusis, reiks jautelius ginti. Reĩks cukraus bitėm dėti. Reiks žirgą balnotie jaunam berneliu [i]. Kaip reiksai kurią dieną su žvėrimis grumties. Lakštas reĩks leist. Namą baigia statyt, bereĩkia gegnės uždėt. Reĩks sumazgot lėkštės. Kad mergužė n’užkenčia, reiks ma [n] šalin išjoti. Šviesus kardelis pri muno šalelės, reiks mun joti į karelį. Reĩks į turgų važiuot. Kiek reĩkdavo lakstyti! Bėgam, būdavo, lig to kūgio ir atgal. Ar reiktų vyruo eiti į karą, jeigu būtų mobilizacija? – Puikiai reiktų. Tau visai nèreikė iš namų eit šitokian ore. Reiktų̃ nueit, pasvert. Reiktų̃be gi ateit in man Kaziai. Pernai tau nèreikė kelio parodyt. Kad nueitut, pagrėbėtut šieno kolūky, tai ant saulės deginties nereĩkt. Vaikų daugel buvo, reĩkė valgyt duot. Vežė dykai, o namo reĩkė mokėt. Ar aš tau nesakiau, ar aš nekalbėjau: reikė nevaikščioti vėlai po dvarelį. Nei reĩkė, nei niek [o],
ėmė ir susibarė. Kad nereiktų̃ bartis, nereiktų̃ supykus gyventie, būt geriau. Kam teip ilgai užlaikėt, reĩkė seniau atvežt ligonį. Seniau nèreikė tų važinėjimų. O kitąsyk kad reiks, o tą mašnutę paspausi, tai iššoks aukso arklys. Sako, vėl ravėti reĩksią. Daktaras sakė, ka reĩksią vandenį traukt nu plaučių. Jiem piemenio reikią̃. Du kartu reĩkią kaupti bulbes. Būs reĩkią ir anam eiti į nibrę. To ir bèreikė. Mes parsenę, mums tiek i tereĩkia. Tep pavalgiau, ka nė reĩk, nė liko. Kur reĩkia, pamokai, pamokai, o kur reĩkia ir sudrožt. Gyvulėliam reĩks badu pasbaigt. Muno amžius pragyventas, jums reĩks mirt, o mun reĩkia. Kolei akys reg, tai visako reĩk. Klapatų dauges kap reĩkia. Jeigu reĩktų ant lovos gulėt, geriau žemele apsikast. Daba reĩktų eiti ubagais – kokia ta valdžia y [ra] gera, ka mums duoda pensiją. Mamute, leiskit mane vakaruškose. – Nereĩks paprast (nė negalvok) ! Kai pradėsi mažas valkiotis, tai to ir reĩks! O akėčioms reĩks negelių bei bingusių kuinų. Tur reikti druskos tiems žirniams. Kartais vaikui da reĩktų motinos – marčiai nereĩk, a dukteriai reĩktų, tai žentui nereĩk. Vakar jam nèreikė pinigų, o ryto reiks. B [uv] o malūnas – pavasarį rudenį primaldavo kiek jau reĩkdavo. Ko tik kam reĩkia, visa padaro. Reĩkia ne tiektai piktai nedaryt, betaig ir gerai daryt. Kad aš … tavęsp ateit žadėčios, be abejojimo pašluotumbei juos ir, ko nereĩkią būtų, ižvoktumbei, o ko reiktų̃, pazopostytumbei. Žinos tiek, kiek jomus reiks ižganymop arba pažudymop. Jei reiktų, duot kaklą savą už jas. Jei galėjai savi išganyti, kam bereiktų man už tave nuomirti. Vainos nebėr – galėtum nebreikti pieną benešti valdžiai. Pradėjo reĩkt ir jam šitų niekų. Pradėjo reĩkt pieną nešt. Kad žinojai, dukterėle, pas mane sugrįžti, reikė buvo su berneliu rankų nesurišti. Reĩkė buvo neleistie, dabar ko čia baries. Tai būt šlektai buvę, jei būt reĩkę tik iš žemės pragyvętie su penkiom burnom. Jei tę būt gyventa, sugriūta, vis tiek būt reĩkta bėgt. Nebuvo reikę krikšto. Reĩkia būtų eiti. Man reikė bit važiuot. Tada reik ir perreik tau, idant tu, šiame sviete gyvendamas, nebūtumbei godingas. Reĩkė buvo vakar ateit. Reĩkia bus sunešt šienas daržinėn. Ryt reikė buvo blynų išsikept. Teip buvo reĩkią. Rodydamas jiemus tai, jog reĩkią buvo, idant … kentėtų. Jai jo reikia būtų. Jų nemokė, neplakė, nekuopė visame, kaip buvo reĩkią. Mumu patiemu reĩkia. Nereikia sveikiemus vaistytojo …, bet ligotiemus. Ir terenk kožną dieną, kiek jiemus tai dienai reik. Kog bereĩkia mumus apie save rūpintis? Neketina daryti reikte reikiamų atmainų. Kad žinočiau reiksiant jot, duočiau žirgą padkavot. Rytoj reiksią kieman važiuoti. Svetur reikdavę daugiau dirbti. Reĩkčią aplankyt tėvus, al nėsą vis laiko. Dabar išmokę esme pakūtą mumus visiemus reikiančią. Visur reikiamà (reikalinga) – nėra kaip išeit iš namų. Bet gabūs iš tikro dar labiau reiktini auklėjimo. Prisiartins potam ir tas čėsas, kad reiksiat numirti. Apkrovė mune su darbais, nežinau, kuomet reĩks beapsidirbt. Pūdymuose ganė, iki rugius reĩkė sėtie. Nereĩks būt (negali būti), kad anas da tavien laiškus rašytų. | O tam Kundrotu [i] labai reĩkė tos Selemutės (traukė prie jos) . Seno jau niekam nereĩkia. Ne taip gaila, kap reĩkia. Kad katės lotų, tai šunų nereiktų. Kad aš mokėčiau rašyt, tai ko ma [n] Dieve reĩktų. Nei aš moku, nei man čia reĩk. Ko reĩk: a kunigo su muzika, a daktaro su pliauska?! Ak Dieve duok, ale kam to reĩk. Tep reĩktų, kap į puodą druskos (labai, būtinai reikėtų) . Kas ką peikia, tam to reĩkia. Ko reĩkia, tą ir Dievas teikia. Ko nereĩkia, nereĩkia sakyt. Nereĩkia žadėt, kad nenori mokėt. Duok Dieve žinoti, o ne reikti (vaistus žinoti, bet nevartoti) . Prie barzdos reik ir lazdos. Reĩkia – dirbi, nereĩkia – nedirbi (iš reikalo žmogus dirbi, o ne iš malonumo) . Ką padirbai, tas nebereĩks. Nieko nebus, valgyt reiks lapus. Ko mum nereikia i visi duoda?
reiktinai. Reik atdaryti reiktinai burną. Mokyk mus visus melstis reiktinai. O paskui, kai reĩkias, kuparėlio ant kupros neužsikelia.

2. Reiktų̃ da gyvent, kad galėt. Dabar reiktų̃ pradėt lyt. Jau reiktų̃ būt sunkiem [gaidžiukams]. I [r] dantų [anūkė] nedaug teturi: reiktų̃ daugiau būti. Jai nereĩktų diedai vaikytis. Čia pušinės lentos, reiktų̃ skilt. Rodos, mėnesiui nereĩktų tekėt, o kodėl saulėteky taip raudona. Dūmai iš kamino kremta ant žemės, reiktų būt nepagadai.
kaĩp reĩkia

1. tinkamas, geras: Mokyklos kaĩp reĩkia – mokina gerai. Teliukas kàp reĩkia būt (didelis) .

2. tinkamai, gerai: Kad nėr teip kaip reikia, tai iš viso nereikia.

3. stiprus, didelis: Šalnos buvo kàp reĩkia.
nė lìko, nė reĩkia

1. labai puikus, geras: Ot mergina: nė lìko, nė reĩk!

2. visiškai: Sudarė, sudirbo naują drabužį, ka nė lìko, nė reĩk. Du kiaušinius sudarė, kad nė lìko, nė reĩk.
įsireĩkti, -ia, įsìreikė. prisireikti: Mergai įsìreikė berno, tai ir laksto paskum. Paskolink man dabar pinigų, kai tau įsireĩks, aš tuoj ataduosiu. Kai užvalgė cibulio, įsireikė dzingulio.
išsireĩkti, -ia, išsìreikė. prisireikti: Išsireikia dirbti ir kuoku, ir deiginiu, ir kirviu.
pareĩkti, -ia, pàreikė. pareikėti: Labai pàreikė viedro, ir paėmiau. Pàreikė, ir padarė alaus, pyragų. Per dvidešimt metų nereikėjo, o dabar pasìreikė.
prireĩkti, -ia (prìreikia), prìreikė. pryreĩkti, -a, -o.

1. atsirasti reikalui, būtinumui: Eik, kad šaukia, nežinau, kam jam prìreikė tavęs. Kad man prireiktų, aš ir prie paties karaliaus žinau kelią. Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Prìreikė vest namelin – koją tęsia. Buvo seniau bagotas ponas, ir jam prìreikė išvažiuot tolimon kelionėn. Padarė Dovydas, kaip jam prireikė. Prireikė žibalo, ir jo susiras pas Jankelį. Jam prìreikė pinigų. Kurgi jau ketini judintis, kad ratų prìreikė? Pryreĩko jims ramulių nū karščio. Kiek prireiks laiko tam darbui. Tai da ir manęs prìreikė? Žinomas dalykas, jog Rimavičiui ne dėl gero prireikė piemens. Ko tik prìreikia, vis pas mus eina. Palauk, gal prireĩks tau ko nors iš manęs! Ateis – jiem dažniau prireĩks an mumi. Kuriam biesui prìreik [ė]. Lapei prireĩkus pinigų, prašė nug bezdžionės. Galėtume prireikus ir šiaip pasakyti. Šaltyšiams kiemuose apsakyti, kurie prireikiančius vyrus tur pavadinti. Prireĩkiamas. Idant viežlybai vaikščiotumbite prieš svetimus tuos, kurie lauke yra, ir nieko neprireiktumbit. Nespjauk akysan, be prireiks. Cukrum nemisi, ir duonos prireiksi.
prireiktinai. Mažasai jungas su Aleksiu, prisireikus marška traukti, keliaklupsčiavo kriaušium. Jeigu tau ko prisreĩkia, tai jau par kitą negausi. Nežinia, ko sykiais žmogui gal prisireikt. Gali kartais prisireĩkt ir manęs. Iš pat mažo vis prie darbo prisireĩkia. Nuo to laiko prisìreikė jiems sunkiai vargti. Prisìreikė jiem vienąkart lauke gulėt. Prisìreikė kaip laukan. Sėjėjui prisreiks taipajeg duona ant valgymo.

2. reikėti: Kadangi oras buvo bjaurus, prireikė kelių dienų visam kroviniui pergabenti į krantą.
susireĩkti, -ia, susìreikė. prisireikti: Nenumesk šito norago, gali kada susreĩkt.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>reĩkti, </b>-ia, -ė (-o). reikėti: <br/>1. Ji primokė mergaitę, ką reikė daryti, ir pagrasė, kad būtų jai negerai, jei neklausytų. Dirbus reiks ir pasilsėti. Kalbėjo, kad jį, Joniuką, reiksią leisti piemenautų. Už kašiką bulbių reĩkė darbuit [pavasarį]. Da reĩkdavo trys dienos ponui dirbt už žemę. Anksčiau po dvidešim penkis metus tarnaut reĩkdavo. Dar anas, regėt, stiprus, reiktuĩ jam darbuit. O kap vienam reĩkė kultie – tai jau čia baisiai bjauru. Padieni eit dvaran reĩkė. Rytoj reiks rugiai pjauti, šienas vežti, daržas arti. Reiks laukai arti, reiks tvoras tverti, reiks jautelius ganyti. Reiks tau sėt ir ravėt žali batvinėliai, reiks mylėt, šėnavot bernelio brolutėliai. Tai reiks man rinkti geltonas vaškas, tai tenai reiks man daryti baltas korelis, tai reiks man nešti saldus medukas. Kiek reĩks mokėti? Reiks vargelis vargti, purvynas braidyti, našlelio vaikeliai reiks man užaugyti. Visus darbus pametusis, reiks jautelius ginti. Reĩks cukraus bitėm dėti. Reiks žirgą balnotie jaunam berneliu [i]. Kaip reiksai kurią dieną su žvėrimis grumties. Lakštas reĩks leist. Namą baigia statyt, bereĩkia gegnės uždėt. Reĩks sumazgot lėkštės. Kad mergužė n’užkenčia, reiks ma [n] šalin išjoti. Šviesus kardelis pri muno šalelės, reiks mun joti į karelį. Reĩks į turgų važiuot. Kiek reĩkdavo lakstyti! Bėgam, būdavo, lig to kūgio ir atgal. Ar reiktų vyruo eiti į karą, jeigu būtų mobilizacija? – Puikiai reiktų. Tau visai nèreikė iš namų eit šitokian ore. Reiktų̃ nueit, pasvert. Reiktų̃be gi ateit in man Kaziai. Pernai tau nèreikė kelio parodyt. Kad nueitut, pagrėbėtut šieno kolūky, tai ant saulės deginties nereĩkt. Vaikų daugel buvo, reĩkė valgyt duot. Vežė dykai, o namo reĩkė mokėt. Ar aš tau nesakiau, ar aš nekalbėjau: reikė nevaikščioti vėlai po dvarelį. Nei reĩkė, nei niek [o], ėmė ir susibarė. Kad nereiktų̃ bartis, nereiktų̃ supykus gyventie, būt geriau. Kam teip ilgai užlaikėt, reĩkė seniau atvežt ligonį. Seniau nèreikė tų važinėjimų. O kitąsyk kad reiks, o tą mašnutę paspausi, tai iššoks aukso arklys. Sako, vėl ravėti reĩksią. Daktaras sakė, ka reĩksią vandenį traukt nu plaučių. Jiem piemenio reikią̃. Du kartu reĩkią kaupti bulbes. Būs reĩkią ir anam eiti į nibrę. To ir bèreikė. Mes parsenę, mums tiek i tereĩkia. Tep pavalgiau, ka nė reĩk, nė liko. Kur reĩkia, pamokai, pamokai, o kur reĩkia ir sudrožt. Gyvulėliam reĩks badu pasbaigt. Muno amžius pragyventas, jums reĩks mirt, o mun reĩkia. Kolei akys reg, tai visako reĩk. Klapatų dauges kap reĩkia. Jeigu reĩktų ant lovos gulėt, geriau žemele apsikast. Daba reĩktų eiti ubagais – kokia ta valdžia y [ra] gera, ka mums duoda pensiją. Mamute, leiskit mane vakaruškose. – Nereĩks paprast <span class="explanation"> (nė negalvok) </span> ! Kai pradėsi mažas valkiotis, tai to ir reĩks! O akėčioms reĩks negelių bei bingusių kuinų. Tur reikti druskos tiems žirniams. Kartais vaikui da reĩktų motinos – marčiai nereĩk, a dukteriai reĩktų, tai žentui nereĩk. Vakar jam nèreikė pinigų, o ryto reiks. B [uv] o malūnas – pavasarį rudenį primaldavo kiek jau reĩkdavo. Ko tik kam reĩkia, visa padaro. Reĩkia ne tiektai piktai nedaryt, betaig ir gerai daryt. Kad aš … tavęsp ateit žadėčios, be abejojimo pašluotumbei juos ir, ko nereĩkią būtų, ižvoktumbei, o ko reiktų̃, pazopostytumbei. Žinos tiek, kiek jomus reiks ižganymop arba pažudymop. Jei reiktų, duot kaklą savą už jas. Jei galėjai savi išganyti, kam bereiktų man už tave nuomirti. Vainos nebėr – galėtum nebreikti pieną benešti valdžiai. Pradėjo reĩkt ir jam šitų niekų. Pradėjo reĩkt pieną nešt. Kad žinojai, dukterėle, pas mane sugrįžti, reikė buvo su berneliu rankų nesurišti. Reĩkė buvo neleistie, dabar ko čia baries. Tai būt šlektai buvę, jei būt reĩkę tik iš žemės pragyvętie su penkiom burnom. Jei tę būt gyventa, sugriūta, vis tiek būt reĩkta bėgt. Nebuvo reikę krikšto. Reĩkia būtų eiti. Man reikė bit važiuot. Tada reik ir perreik tau, idant tu, šiame sviete gyvendamas, nebūtumbei godingas. Reĩkė buvo vakar ateit. Reĩkia bus sunešt šienas daržinėn. Ryt reikė buvo blynų išsikept. Teip buvo reĩkią. Rodydamas jiemus tai, jog reĩkią buvo, idant … kentėtų. Jai jo reikia būtų. Jų nemokė, neplakė, nekuopė visame, kaip buvo reĩkią. Mumu patiemu reĩkia. Nereikia sveikiemus vaistytojo …, bet ligotiemus. Ir terenk kožną dieną, kiek jiemus tai dienai reik. Kog bereĩkia mumus apie save rūpintis? Neketina daryti reikte reikiamų atmainų. Kad žinočiau reiksiant jot, duočiau žirgą padkavot. Rytoj reiksią kieman važiuoti. Svetur reikdavę daugiau dirbti. Reĩkčią aplankyt tėvus, al nėsą vis laiko. Dabar išmokę esme pakūtą mumus visiemus reikiančią. Visur reikiamà <span class="explanation"> (reikalinga) </span> – nėra kaip išeit iš namų. Bet gabūs iš tikro dar labiau reiktini auklėjimo. Prisiartins potam ir tas čėsas, kad reiksiat numirti. Apkrovė mune su darbais, nežinau, kuomet reĩks beapsidirbt. Pūdymuose ganė, iki rugius reĩkė sėtie. Nereĩks būt <span class="explanation"> (negali būti), </span> kad anas da tavien laiškus rašytų. | O tam Kundrotu [i] labai reĩkė tos Selemutės <span class="explanation"> (traukė prie jos) </span>. Seno jau niekam nereĩkia. Ne taip gaila, kap reĩkia. Kad katės lotų, tai šunų nereiktų. Kad aš mokėčiau rašyt, tai ko ma [n] Dieve reĩktų. Nei aš moku, nei man čia reĩk. Ko reĩk: a kunigo su muzika, a daktaro su pliauska?! Ak Dieve duok, ale kam to reĩk. Tep reĩktų, kap į puodą druskos <span class="explanation"> (labai, būtinai reikėtų) </span>. Kas ką peikia, tam to reĩkia. Ko reĩkia, tą ir Dievas teikia. Ko nereĩkia, nereĩkia sakyt. Nereĩkia žadėt, kad nenori mokėt. Duok Dieve žinoti, o ne reikti <span class="explanation"> (vaistus žinoti, bet nevartoti) </span>. Prie barzdos reik ir lazdos. Reĩkia – dirbi, nereĩkia – nedirbi <span class="explanation"> (iš reikalo žmogus dirbi, o ne iš malonumo) </span>. Ką padirbai, tas nebereĩks. Nieko nebus, valgyt reiks lapus. Ko mum nereikia i visi duoda? <br/><b>reiktinai</b>. Reik atdaryti reiktinai burną. Mokyk mus visus melstis reiktinai. O paskui, kai reĩkias, kuparėlio ant kupros neužsikelia. <br/>2. Reiktų̃ da gyvent, kad galėt. Dabar reiktų̃ pradėt lyt. Jau reiktų̃ būt sunkiem [gaidžiukams]. I [r] dantų [anūkė] nedaug teturi: reiktų̃ daugiau būti. Jai nereĩktų diedai vaikytis. Čia pušinės lentos, reiktų̃ skilt. Rodos, mėnesiui nereĩktų tekėt, o kodėl saulėteky taip raudona. Dūmai iš kamino kremta ant žemės, reiktų būt nepagadai. <br/><b> kaĩp reĩkia</b><br/>1. <span class="explanation">tinkamas, geras: </span> Mokyklos kaĩp reĩkia – mokina gerai. Teliukas kàp reĩkia būt <span class="explanation"> (didelis) </span>. <br/>2. <span class="explanation">tinkamai, gerai: </span> Kad nėr teip kaip reikia, tai iš viso nereikia. <br/>3. <span class="explanation">stiprus, didelis: </span> Šalnos buvo kàp reĩkia. <br/><b>nė lìko, nė reĩkia</b><br/>1. <span class="explanation">labai puikus, geras: </span> Ot mergina: nė lìko, nė reĩk! <br/>2. <span class="explanation">visiškai: </span> Sudarė, sudirbo naują drabužį, ka nė lìko, nė reĩk. Du kiaušinius sudarė, kad nė lìko, nė reĩk. <br/><b>įsireĩkti, </b>-ia, įsìreikė. <span class="explanation">prisireikti: </span> </span> </span> Mergai įsìreikė berno, tai ir laksto paskum. Paskolink man dabar pinigų, kai tau įsireĩks, aš tuoj ataduosiu. Kai užvalgė cibulio, įsireikė dzingulio. <br/><b>išsireĩkti, </b>-ia, išsìreikė. <span class="explanation">prisireikti: </span> </span> </span> Išsireikia dirbti ir kuoku, ir deiginiu, ir kirviu. <br/><b>pareĩkti, </b>-ia, pàreikė. pareikėti: Labai pàreikė viedro, ir paėmiau. Pàreikė, ir padarė alaus, pyragų. Per dvidešimt metų nereikėjo, o dabar pasìreikė. <br/><b>prireĩkti, </b>-ia (prìreikia), prìreikė. pryreĩkti, -a, -o. <br/>1. <span class="explanation">atsirasti reikalui, būtinumui: </span> Eik, kad šaukia, nežinau, kam jam prìreikė tavęs. Kad man prireiktų, aš ir prie paties karaliaus žinau kelią. Bet kad prireiks, atšoki man pagalbon! Prìreikė vest namelin – koją tęsia. Buvo seniau bagotas ponas, ir jam prìreikė išvažiuot tolimon kelionėn. Padarė Dovydas, kaip jam prireikė. Prireikė žibalo, ir jo susiras pas Jankelį. Jam prìreikė pinigų. Kurgi jau ketini judintis, kad ratų prìreikė? Pryreĩko jims ramulių nū karščio. Kiek prireiks laiko tam darbui. Tai da ir manęs prìreikė? Žinomas dalykas, jog Rimavičiui ne dėl gero prireikė piemens. Ko tik prìreikia, vis pas mus eina. Palauk, gal prireĩks tau ko nors iš manęs! Ateis – jiem dažniau prireĩks an mumi. Kuriam biesui prìreik [ė]. Lapei prireĩkus pinigų, prašė nug bezdžionės. Galėtume prireikus ir šiaip pasakyti. Šaltyšiams kiemuose apsakyti, kurie prireikiančius vyrus tur pavadinti. Prireĩkiamas. Idant viežlybai vaikščiotumbite prieš svetimus tuos, kurie lauke yra, ir nieko neprireiktumbit. Nespjauk akysan, be prireiks. Cukrum nemisi, ir duonos prireiksi. <br/><b>prireiktinai</b>. Mažasai jungas su Aleksiu, prisireikus marška traukti, keliaklupsčiavo kriaušium. Jeigu tau ko prisreĩkia, tai jau par kitą negausi. Nežinia, ko sykiais žmogui gal prisireikt. Gali kartais prisireĩkt ir manęs. Iš pat mažo vis prie darbo prisireĩkia. Nuo to laiko prisìreikė jiems sunkiai vargti. Prisìreikė jiem vienąkart lauke gulėt. Prisìreikė kaip laukan. Sėjėjui prisreiks taipajeg duona ant valgymo. <br/>2. <span class="explanation">reikėti: </span> Kadangi oras buvo bjaurus, prireikė kelių dienų visam kroviniui pergabenti į krantą. <br/><b>susireĩkti, </b>-ia, susìreikė. <span class="explanation">prisireikti: </span> </span> </span> Nenumesk šito norago, gali kada susreĩkt.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.