.
rubežiúoti, -iúoja, -iãvo
1. vesti ribą.
2. ribotis, susieiti, siektis: Tie, kurie rubežiavo su Kuršu, pirko latviškas kningas. Tos žemės rubežiúojas. Mano laukas rubežiúojas (susiduria) su tavuoju. Ta soda rubežiúojas su antra soda. Krūmai ir miškai, rubežiuodamiesi su ariama žeme, ne tik kliudo žemės dirbimą, bet taip pat pakenkia ir augalams.
3. eiti per sieną, per rubežių: Aš dar rubežiúosu, šmukulį eisu!
aprubežiúoti.
1. apvesti riba, padaryti ribą. . Jurgeliaučienė apsirubežiãvus (užsižymėjusi ežiomis) būdavo, tai aplinkui apardavau.
2. apriboti, suvaržyti: Vietų skaičius labai aprubežiuotas. Neaprubežiuotas valdytojas.
3. apsisvarstyti, apsigalvoti, numatyti: Užtat pirm reikia apsirubežiúot, kiek gali suvalgyt.
atrubežiúoti. atskirti ribomis.
nurubežiúoti. atriboti: Vieną lauką nuo kito nurubežiúoti.
prirubežiúoti. prieiti, ribotis: Iš pietų pusės šasija (plentas) … prirubežiuoja.
susirubežiúoti susieiti, susidurti: Laukas … su mumis susirubežiúojąs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.