sarmóti, -ója, -ójo. gėdytis, drovėtis: Ir tu akis nuleidęs, kaip ir sarmodamas. Ko jūs, panelės, nešokat, čiudra lala, ar sarmojat, ar nemokat, čiudra lala?. Nebeateina dabar, sarmójas. Drąsi su juo buvau, nesisarmójau. Būdavo, su apatiniais kad nepamatyt – sarmójies. Sarmótumeis tokia karvė su lėlėm užsiimot. Sarmójaus viena pradėt.
išsisarmóti prabūti sarmatijantis, gėdijantis: Visą vakarą išsisarmójau, akių negalėjau pakelti.
susisarmóti susigėsti: Žadėjau prašyt cukraus, bet susisarmójau.
užsarmóti. sugėdinti: Tegul gi ažusarmotas ant amžių nebūsiu. Ažsisarmok tavo neapsisergėjimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.