.
šir̃dyti, -ija (-yja), -ijo (-yjo). šìrdyti, širdýti, -ìja, -ìjo
1. širdinti
1.
2. pykti, niršti, širsti: Anas ant manę dabar širdìja, kad aš jam pinigų nepaskolinau. Jis ilgai širdija. Šir̃dyjuos. Ko tu šir̃dijys, ko tu pyksti? Nereikia teip širdýtis ir sveikata gadint. Šir̃dijas visiškai dėl menko nieko. Pati in savęs širdijíes, kap nesgali. Gali širdýtis, aš nebijau. Nėra ko an jo širdýties, mažai gal anas ir kaltas. Tu in manęs nesiširdỹ, be aš nieko blogo in tavęs nesakiau. Nešir̃dykias, nedraskykias, visako užteks – amžiaus neužteks. Tai tu, ponas, širdijíes? – Jau aš širdijúos ne mažais kavalkais, bet dideliais. Širdìjasi svietas. Ai širdijuos, graudenuos, kad aš senas ženijaus: mano pati lašinelius, aš nabagas batvinelius. Blogam žmogui šiaudą išmesi iš pakluonės, i tai širdìjas. taikytis pulti, gintis. Ana. jau širdìjas: mato – žmogus eina.
3. kelti širdgėlą.
4. būti psichiškai nesveikam, siusti. .
apšir̃dyti, apšìrdyti.
1. supykti, užširsti: Apšir̃dijo ir neateina. Apsišir̃dijo karalius ir padegino itas lovas. Apsiširdijaũ ant bičių. Karalius, tada (tai) ižgirdęs, apsiširdijo. ir miestą jų sudegino. Apsiširdijom su gacpadine (gadspadine. su pačia. (žmona pagimdė) . Apsiširdijau su gaspadine, pačia, mudere.
2. nuoširdžiai apmąstyti, dėtis į širdį: Taigi apgalvok visa, ką tau sakiau, apširdyk ir sugrįžk. Aš tus daiktus perdūmoju ir gerai apširdiju. Apširdykiam žodžius mūsų. karaliaus.
įšir̃dyti
1. įširdinti 1: Įširdýtas veršis (jautis) buvo. Jo tylėjimas mane labai įširdijo. Vienas kitą įsišir̃dys su tais kyšiais.
2. labai įpykti, įširsti: Kai insiširdìja, tai bėk nuo jo – nebesuskalbėsi. Broliai taip įsišir̃dijo, ka vienas kito matyti nenoria. Susiedai įsišir̃dijo an munęs kažin ko. Insiširdìję mušas. Tokią insiširdìjusią pirmąkart matau. Insiširdijęs kai katė. Insiširdìjo [veršis],
tai nemožna pr [i] eit, kai neromytas.
3. įsipykti, įgristi: Jis visiem įsišir̃dijęs.
4. įtikinti, įteigti: Įširdiju jums, mano broliai, pasilikite tikimi žemei ir netikėkite tais, kurie jums kalba apie nežemiškas viltis!
pasišir̃dyti kiek papykti, paširsti: Tai ką, grafas pasiširdijo?
prisišir̃dyti, prisiširdýti. pakankamai pripykti, priširsti. .
susišir̃dyti, susišìrdyti.
1. labai supykti: Supyko, susiširdìjo [su vyru] i grįžo in močią. Susišir̃dijo i neužmiršta: dūsta iš piktumo pro šalį eidama.
2. susipykti, susikivirčyti: Susipyko kipšo sūnūs, susiginčijo dėl nieko, susiširdijo dėl vėjo. Susišir̃dyjau (Susiširdijau) su pačia (žmona pagimdė) . Susiširdijau su gaspadine, pačia, mudere.
užšir̃dyti
1. žr. užširdinti: Pasakyč – nenoriu ažuširdýt.
2. užpykti: Ažušir̃dijo diedas in dukteries ir išvarė iš namų. Ko tu toks užsišir̃dijęs an mūsų, ką padarėm? Ažsiširdìjo ir su niekuom nedudena. Kai užsišir̃dijo, kad pradėjo verkt – ir galo nėr. Bobos ir dėl menko daikto ažsiširdìja. Toks jis širdingas, kad tik pasakai ką – tuoj užsiširdìja. Ažsiširdìjo tėvas, kam išvažiavau. Kad užsišir̃dijo, net raudonas paliko. Užsiširdijo and jos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.