susiskobti

.
skõbti, -ia (skãbia. skãba), -ė.

1. drožti (ppr. skaptu), skaptuoti: Su skaptu skabù geldą, šaukštą. Skobiáu geldas, šaukštus, kol įrankius turėjau. Esu matęs kaži kame skõbtą valtį. Ar pabengei samtį skõbti? Su vedege geldas skõbdavo. Stuobriniai auliai – senoviški, skobtì. Dvi tris savaites sau namą skobiasi pats didžiausias iš genių – juodoji meleta.

2. skinti, rėkšti, raškyti: Skabù obalį nu obels. Skabù ankštį, t. y. par pusę nutraukiu. Tu skobeĩ viršūnę žolės. Skõbk tą kekę. To medžio vaisių niekumet neskobkiatav. Atejo bernelis, skobė obuolelius. Tuojaus Ieva priėjo, skobt obūlius pradėjo. Skobk žemėn (vesk) kurią paną tėvynaitę. kirsti: Skobė galvelę kaip kopūstelį.

3. užkišus lazdelę, sviesti čižiko rutuliuką: Skobéi, dabar mušk tu dvilinkę.
neskõbs vélnias (giltinė̃) nieko neatsitiks: Neskõbs neskõbs tavęs vélnias šį kartą, nebijok! Dėl to nèskobė ano giltinė̃ – išsirietė!
įskõbti, -ia (į̃skobia), į̃skobė. skobiant pažymėti, įkirsti: Yr įskobtà pušis, o po jos piningai užkasti.
išskõbti, -ia (ìšskobia), ìšskobė.

1. skobiant padaryti, išdrožti, išskaptuoti, iškapoti: Par dieną daug klumpių gal išskõbti. Ans už vieną vakarą ìšskobė penkis šaukštus. Aviliai būdavo išskõbtas rąsto galas. Paims medžio galą ir išskõbs aulį. Išskõbdavo rąstą, padarydavo tokias lindikes bitims. Iš medžio ìšskoba abrinus. Ta piesta buvo iš medžio taip stataus ìšskobta. Ąžuolas augo, kurio kamiene trys uoksai buvo išskobti. Tokią roną su by kokiu peiliu da neišskõbsi. Lapai [kimbančiųjų tabokų] į širdį pavėdi, giliai išskobti, ašri ir didžiai kimbantys. Pergyventa naktis žmonių veiduose išskobė neišdildomus pėdsakus. Žandai kaip išskobtì – toki ano liesybė. Išsiskõbk klumbes, vakare apkalsiu.

2. išskinti, išlaužyti: Lapus išskõbti.
nuskõbti, -ia (nùskobia, nùskabia), nùskobė. nuskinti, nurėkšti, nuraškyti; nupešti, nurauti: Nuskabu žiedą, obalį, viršūnę žolės. Kas tus obulus nuskobė šįnakt?! Tas paukštis nuskobė obuolį, bet nebenusinešė. Vaikai nė vienos ankštės nenùskobė. Kam, vaikel, nùskobei panavijos žiedą?! Kiaulpienes nuskoba i karpas gydo. Reik nuskobti po kelis bumbulelius keliose vietose ir ištrinti rankose. Beregiant, išvydęs kybančias vyno uogas, nuskobė ir įtrėškė seniui į nasrus. Ateis ta diena ir adynelė, kad nuskobs ir tamstą kaip žemuogelę. Pamatė darželė [je] obulą – reik nusiskõbti žemėn! Eik, nusiskobsi į daržą žolių (gėlių) . Ana uogą nusìskobė. nulaužti, nupjauti, nukirsti: Tik suūžė vė [ja] s, i nùskobė obelį par pusę stiebo. Ans krito ant mašynos diržo, i anam ausį nuskobė. Su dalgiu galvą nùskobė žemėn.
nenuskõbs giltinė̃ nieko neatsitiks: Tokio jaučio (stipraus žmogaus) gìltinė nenuskõbs!
paskõbti, -ia, pàskobė.

1. kiek skobti, duobti, skaptuoti: Prastas skobtuvas nepaskaba medžio dėl to, kad neskabas ašmenys.

2. kiek paskinti, palaužyti, paraškyti: Šakelių paskõbk ožkai.

3. sugebėti skobti. .
praskõbti, -ia, pràskobė.

1. kiek praskaptuoti.

2. kiek paskinti, palaužyti, praskabyti. .
susiskõbti, -ia, susìskobė. susiskinti, susiraškyti: Susìskobei visas žoles (gėles), ką aš dabar skobsu?!

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>skõbti, </b>-ia (skãbia. skãba), -ė. <br/>1. <span class="explanation">drožti (ppr. skaptu), skaptuoti: </span> Su skaptu skabù geldą, šaukštą. Skobiáu geldas, šaukštus, kol įrankius turėjau. Esu matęs kaži kame skõbtą valtį. Ar pabengei samtį skõbti? Su vedege geldas skõbdavo. Stuobriniai auliai – senoviški, skobtì. Dvi tris savaites sau namą skobiasi pats didžiausias iš genių – juodoji meleta. <br/>2. <span class="explanation">skinti, rėkšti, raškyti: </span> Skabù obalį nu obels. Skabù ankštį, t. y. par pusę nutraukiu. Tu skobeĩ viršūnę žolės. Skõbk tą kekę. To medžio vaisių niekumet neskobkiatav. Atejo bernelis, skobė obuolelius. Tuojaus Ieva priėjo, skobt obūlius pradėjo. Skobk žemėn <span class="explanation"> (vesk) </span> kurią paną tėvynaitę. <span class="explanation">kirsti: </span> Skobė galvelę kaip kopūstelį. <br/>3. <span class="explanation">užkišus lazdelę, sviesti čižiko rutuliuką: </span> Skobéi, dabar mušk tu dvilinkę. <br/><b> neskõbs vélnias (giltinė̃) </b> <span class="explanation">nieko neatsitiks: </span> </span> Neskõbs neskõbs tavęs vélnias šį kartą, nebijok! Dėl to nèskobė ano giltinė̃ – išsirietė! <br/><b>įskõbti, </b>-ia (į̃skobia), į̃skobė. <span class="explanation">skobiant pažymėti, įkirsti: </span> Yr įskobtà pušis, o po jos piningai užkasti. <br/><b>išskõbti, </b>-ia (ìšskobia), ìšskobė. <br/>1. <span class="explanation">skobiant padaryti, išdrožti, išskaptuoti, iškapoti: </span> Par dieną daug klumpių gal išskõbti. Ans už vieną vakarą ìšskobė penkis šaukštus. Aviliai būdavo išskõbtas rąsto galas. Paims medžio galą ir išskõbs aulį. Išskõbdavo rąstą, padarydavo tokias lindikes bitims. Iš medžio ìšskoba abrinus. Ta piesta buvo iš medžio taip stataus ìšskobta. Ąžuolas augo, kurio kamiene trys uoksai buvo išskobti. Tokią roną su by kokiu peiliu da neišskõbsi. Lapai [kimbančiųjų tabokų] į širdį pavėdi, giliai išskobti, ašri ir didžiai kimbantys. Pergyventa naktis žmonių veiduose išskobė neišdildomus pėdsakus. Žandai kaip išskobtì – toki ano liesybė. Išsiskõbk klumbes, vakare apkalsiu. <br/>2. <span class="explanation">išskinti, išlaužyti: </span> Lapus išskõbti. <br/><b>nuskõbti, </b>-ia (nùskobia, nùskabia), nùskobė. <span class="explanation">nuskinti, nurėkšti, nuraškyti; nupešti, nurauti: </span> Nuskabu žiedą, obalį, viršūnę žolės. Kas tus obulus nuskobė šįnakt?! Tas paukštis nuskobė obuolį, bet nebenusinešė. Vaikai nė vienos ankštės nenùskobė. Kam, vaikel, nùskobei panavijos žiedą?! Kiaulpienes nuskoba i karpas gydo. Reik nuskobti po kelis bumbulelius keliose vietose ir ištrinti rankose. Beregiant, išvydęs kybančias vyno uogas, nuskobė ir įtrėškė seniui į nasrus. Ateis ta diena ir adynelė, kad nuskobs ir tamstą kaip žemuogelę. Pamatė darželė [je] obulą – reik nusiskõbti žemėn! Eik, nusiskobsi į daržą žolių <span class="explanation"> (gėlių) </span>. Ana uogą nusìskobė. <span class="explanation">nulaužti, nupjauti, nukirsti: </span> Tik suūžė vė [ja] s, i nùskobė obelį par pusę stiebo. Ans krito ant mašynos diržo, i anam ausį nuskobė. Su dalgiu galvą nùskobė žemėn. <br/><b> nenuskõbs giltinė̃</b> <span class="explanation">nieko neatsitiks: </span> </span> Tokio jaučio <span class="explanation"> (stipraus žmogaus) </span> gìltinė nenuskõbs! <br/><b>paskõbti, </b>-ia, pàskobė. <br/>1. <span class="explanation">kiek skobti, duobti, skaptuoti: </span> Prastas skobtuvas nepaskaba medžio dėl to, kad neskabas ašmenys. <br/>2. <span class="explanation">kiek paskinti, palaužyti, paraškyti: </span> Šakelių paskõbk ožkai. <br/>3. <span class="explanation">sugebėti skobti. </span>. <br/><b>praskõbti, </b>-ia, pràskobė. <br/>1. <span class="explanation">kiek praskaptuoti. </span> <br/>2. <span class="explanation">kiek paskinti, palaužyti, praskabyti. </span>. <br/><b>susiskõbti, </b>-ia, susìskobė. <span class="explanation">susiskinti, susiraškyti: </span> Susìskobei visas žoles <span class="explanation"> (gėles), </span> ką aš dabar skobsu?!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.