švaipýtis, švaĩposi, švaĩpėsi.
1. šaipyti
3. Aš ne iš tavęs švaipaũs, ale iš anos. Ana pasakojusi savo bėdas, o aš švaĩpiusys – mat kaip išvadžiojo! Ka ir gražiai ans pasako [ja],
visi tik švaĩpos ir nieko vieto [je] laiko. Švipt švipt – iš savo šūdo švaipýkis, ne iš mano darbo! Iš žmogaus velnias švaĩpos, i nevyksta.
2. šaipyti
4. Ans švaĩpos prieš mergą kaip biesas prieš žaibą. Mirkčiojas, švaĩpos su vaikiais. Čia kraipos švaĩpos [mergina],
čia žlemba prigauta. Lengvu švaipýties, ale tu remtai pašnekėk. Ka mun vaikelis švaipỹtųs, kraipytųs! Mergelikė miegta, švaĩpos (šypsosi) , rąžos pryvalgiusi. Švaĩpos, vaipos su visais – netikusi merga. Knakėjo tas keistasis sutvėrimas viseip švaipydamos ir kraipydamos. Švaipos kaip Milijonalė, pelę perkandusi. Švaĩpos kaip šuo priš mėnesį. Ko švaipáis kaip Kristė Velykose!
išsišvaipýti
1. iššaipyti
1. Ką tik aš pasakau, ans išjuoka, išsišvaĩpo iš munęs.
2. išsivaipyti: Kaip ana su svetimu išsišvaĩpo!
pasišvaipýti pajuokauti: Pasišvaĩpo kitur, o numie susiraukusi. Pasišvaipýsi suejęs tik – i visas labas (mažai buvo pramogų) .
susišvaipýti. sušaipyti
3. Gal i susišvaĩpėm, ale taip sau, ne iš anos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.