švatarúoti, -úoja, -ãvo. švàtaruoti, -uoja, -avo
1. neaiškiai, nesuprantamai kalbėti, marmaliuoti: Nei šiaip, nei teip švàtaruoja. Vokiškai švatarúoja – nieko negali suprast! Galiu i daba da latviškai švàtaruot. Žydai švatarúo [ja].
2. kuo nors mosuoti, švaistytis: Nešvatarúok čia su botkočiu, da kam akis išbadysi. Ko čia švàtaruoji su šluota!
pašvatarúoti. pamosikuoti, pamojuoti: Pašvataravo [žegnodamasis] sau po nosia lyg tartum muses baidydamas.
susišvatarúoti šiaip taip susikalbėti: Jis, būdavo, su vokiečiais susišvatarúoja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.