slàbti, slam̃ba (slam̃bsta), slãbo.
1. silpti, menkėti: Ana greitai slam̃ba, kaip ją suspaudžia liga. Jau ans pradėjo slàbti, anam širdžiai nebgerai. Pradėjo slabtie, mat jau jam daug kraujo ištekėjo.
2. glebti, leipti: Su visai viskas slam̃bsta [nuo karščio ir sausros].
apslàbti.
1. apsilpti.
2. apalpti: Ona, kap nupuolė nuo vežimo, buvo net apslãbus.
nuslàbti.
1. nusilpti: Ligonis nuslãbo. Porą žingsnių paeina ir nuslam̃ba. Nuslãbo rankos.
2. nualpti: Jie iš tos baimės vos nenuslãbo.
paslàbti.
1. pasilpti: Kai šilta, tai i nenori valgyt, tik greičiau paslambì, ka [d] nevalgai. sumenkėti: Paslam̃ba beržas dėl sulos tekinimo.
2. pasidaryti nebe tokiam galingam: Žiemą jau vokytys (vokiečių armija) paslãbo.
suslàbti. susilpnėti, nusilpti: Vienu kartu suslãbo ir pasimirė seniukas. Kaip suslãbo, padirbo dokumentus (parašė testamentą) sūnuo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.