šlapė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1, šlapti 1: Šlapė́ [ja] šienas ir pūna budinkas.
2. būti šlapiam: Ko gi jo [marškiniai] bešlapė̃s, kad jau seniai džiūsta.
apšlapė́ti. apšlapti 1: Apšlapėjusios pievos yra visais pajūriais (pagal Jūros upę) .
įšlapė́ti. įšlapti 1: Kaip jau drabužiai įšlapė́jo, atsirado šaltà.
pašlapė́ti. pašlapti 1: Nuo gausaus lietaus kelias gerokai pašlapėjo.
sušlapė́ti. sušlapti 1: Po tų lytų kelias sušlapė́jo. Kaip benukasma bulves: sušlapė́jo bulves kasti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.