šleivóti, -ója, -ójo.
1. eiti, šleivai statant kojas, krypuoti, klyvuoti; netiesiai eiti, kreivoti: Kad tu labai šleivóji – kap antis. Pamatę žmones ateinant, gąsdintojai išlindo iš po tilto ir pradėjo šleivoti, panašiai lyg lokiai. Jau šitiej diedai šleivója ir šleivója. eiti, vilktis: Kur tu nori, tę šleivóji. svirduliuoti, šlitiniuoti į šalis, krypinėti einant: Eina girtas šleivódamas kreivodamas. Eina girtas šleivódamas, tvoros tuinus skaitydamas.
2. daryti kreivą, kreivoti: Kas tau gali spėt daryt klumpes, kad tu tep šleivóji!
atšleivóti. ateiti krypuojant: Lokys atšleivojo. | Ir atjojo atšleivojo senas neženotas.
iššleivóti
1. velkant kojas išeiti, išsivilkti: Jis vėl kur iššleivójo.
2. iškreivinti, iškraipyti: Į akis krito iššleivoti seni batai.
nušleivóti
1. šleivomis kojomis nueiti, nukreivoti: Meška greitai nušleivojo klišom kojom ieškoti bičių kelmo.
2. kreivai nunešioti, nukreivinti: Ale ir nušleivójai batus! Kap eini vakarėlin, da an rankos kadokus nusneši, ka nenušleivótai. Maža to, kad nusišleivojo užkulniai, nors jis tuos batus audavosi tik į miestą, – jau atsilupo padai ir ties pirštais.
pašleivóti. šleivomis kojomis paeiti.
paršleivóti. šlitiniuojant pareiti: Vakar kai dūmas girtas paršleivójo.
sušleivóti. susvirduliuoti: Tas sušleivojęs lyg girtas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.