slýsti, -ta, slýdo. slỹsti, sleñda, slỹdo
1. šliuožti slidžiu paviršiumi: Jau mano koja slýsta. Slýsta kojos einant par ledą. Kaliošai nusnešioję, slýsta. Tas takas vaikų nučiužinėtas, teip sleñda, paeit negaliu. Kaip slydaũ, kad kirtaus an tokios geležies! Matai, kaip slýsta i mašyna. Slýdo ir išsilaužė koją. Pasitrauk bent kiek – aš baigiu slysti [nuo sėdynės]. Kalnas buvo toks status ir slidus, jog nelaimingieji slysdavo žemyn. Su geru tepalu patepi – labai slýsta gerai, ans. negadinas. Trissyk traukiu i turiu spenį pasišlapyt, o kai sausas, tai neslýsta. Slystantysis suleidimas taikomas sujungti detalėms, glaudžiai įeinančioms viena į kitą. Bijodamas vilkų, lipa medžian, bet apsiavusiam lipt nemožna – slysta kojos. Jeib mano žingsniai neslystų. Kaip danguj, teip ir ant žemės, o ant ledo visur slysta. Nė ant ledu slysta, nė kalbo [je] klysta – kalba kaip skalbte skalba. slidžiu keliu lengvai važiuoti, eiti: Kad itai rogute (rogėmis), tai slýdai i nuslydai. Reikia slýsti į numus. judėti, čiaužti paviršiumi: Dalgis slysta paviršiuo žolės. Irklai buvo neklusnūs – arba per giliai kabino, arba vandens paviršiumi slydo. Šypsojimai, nors bailiai, slydo per juos. Jo žvilgsnis slydo ežero krantais. Autobuso prožektoriai slydo išilgai plento. šliaužti, čiaužti žemyn: Slýsk nu lovos, sėskias kitur – an krėslo.
2. nesilaikyti padėtam ar paimtam, slinkti, smukti, kristi: Ma [n] skepetaitė baisiausia slýsta. Man šito skara sleñda i sleñda kaip ledas – negerai su šilkine. Ant vienos pusės nukrausi vežimą – slýsta ar ant kitos, ar į užpakalį. Ant mano langų lelijos vysta, nuo mano rankų žiedeliai slýsta. | Atšilo – langai slýsta (tirpsta) . Medicina slydo iš dvasininkų įtakos. Bitės slýsta iš gyvenimo: laukai visi nupurkšti kemikalais – išlekia bitės. Sodrus keiksmažodis jau slydo nuo liežuvio.
3. netekti gero vardo, autoriteto, smukti morališkai: Slydo ne koks padauža, o rimtas, gabus žmogus.
4. dvėsti. . mirti .
ãkys slýsta. gražu, malonu žiūrėti, negalima atsigėrėti: Ãkys slýdo, kai pamačiau. Prisipirko drobužių – ãkės slýsta. Kelnės paveizėti – akys slydo, tokios buvo puikios, languotos. Kad išaudė samplėšinį – ãkys slýsta, toks dailus. Padirbo brikutę, kad ãkys slýsta. Koks rūmų gražumas! Net ãkys slýsta žiūrint. Tik akis įsmeigęs iš tolo žiūrėjo [į elementorių],
net akelės Joneliui slydo. Į jauną juo ãkės slýsta.
iš rañkų slýsta nesiseka (dirbti): Jam darbas iš rañkų slýsta. O rytą kilus, rankos tarytum pakulinės: ką ėmė – nesuėmė, kirto – nesukirto, slydo visi darbai iš jų.
slýdęs púolęs visada, tuojau pat: Gerai – tai mūs nemato; kai ko reik – tai slýdus púolus ir pas mus.
žẽmė slýsta iš po kójų nesaugu darosi: Bruzdulis vis labiau jaučia, kad žemė slysta iš po jo kojų.
apslýsti. pasidaryti slidžiam: Kaip pašalis pasileidžia, apslýdo visi grumslai, t. y. slidūs tapo.
atslýsti.
1. nuslysti atgal.
2. slidžiu keliu ateiti. . Žiema ledu atslydo.
įslýsti.
1. paslydus įkristi: Į eketį įslydęs ir su ledu įlūžęs. Plovės, įslýdo į eketę – i plaučių uždegimas. Neįslýsk duobėn.
2. įsmukti, įlįsti: O paskui jo dešinė ranka ėmė slysti žemyn ir įslydo į liemenės kišenėlę.
3. pamažu įeiti, įvažiuoti: Traukinys į stotelę įslydo tyliai ir netikėtai. Pro užuolaidas į vidų saulės spindulys įslydo.
4. pasidaryti slidžiam: Lei aną vel [nia] s atema bristi [per brastą]:
vanduo šaltas, akmenys įslýdę.
išslýsti.
1. išsmukti, išsprūsti: Išslýdo, išsklýdo iš rankų. Puodynė kažkaip išslýdo iš nagų ir sudužo. Baisiai stiprus, tarp pirštų kaip kiaušinis išslydo. Visi pinigai išslýdo (išeikvoti) . Ne, nešykštus buvo Grigas, tik taupus ir nemėgo, kad jam pakliuvęs skatikas lengvai iš rankų išslystų. Ėmė ir išslýdo neatsargus žodis. Niekas iš jo akių neišslýsta. Trečią kartą išslydo Martynui iš rankų žemė (neteko savo sodybos) . Iš Radvilų įtakos išslydo nemaža smulkesnių bajorų. Tai mat, žmogelis ėmė ir išslýdo iš gyvenimo (mirė) . išsisukti, ištrūkti: Norėjo piršlį pakarti, bet, tam iš nagų išslydus, pakorė šiaudų kūlį. Marė išslydo jam iš rankų. iširti, atsipalaiduoti: Koks čia mazgas: pakliudau, i išslýsta.
2. nusigyventi: Mes da, kap sako, neišslýdę visai buvom.
3. nepastebėtam išeiti: Antanas išslydo pro duris.
nuslýsti.
1. nušliaužti nuo slidaus paviršiaus: Nu kranto nuslýdau. Nuslýdo nuo tilto mašina. Jis kuo nenuslýdo nuo suolo. O kas ten subildėjo, po ąžuolu bimbterėjo? Kuisio vargšas paslydo, žemyngalviui nuslydo. Pastabus skaisčių akių žvilgsnis nuslydo jo veidu. Akių ugniniai spinduliai nuslysta nuo mano šarvo. Kalba nuo pavasario nuslýdo į blogus metus. Aukštai statysi – žemai nuslysi.
2. neišsilaikyti padėtam, uždėtam, užmautam, nusmukti: Medžias man nuo ragučių nuslýdo. Kirvis nuo koto nuslýdo. Nuo naujo lango rožė nuvyto, nuo baltų rankelių žiedai nuslydo. | Kap nuslydo (nutirpo) sniegas, tai i prasdė [jo] laukiniai darbai.
3. slidžiu keliu lengvai nuvažiuoti: Kad itai rogute (rogėmis, rogių keliu), tai slydai i nuslýdai.
4. nusigyventi: Tinginiavo ir baigia nuslýst. Visi prasgyveno, o anas nuslýdo. Kai tėvas dirbo, ir turėjo, o sūnus paėmė ir nuslýdo. Nesigirk savo mokslu – kad tik nenuslýstum. Žmogus nuslýdai, tai daužkies in mišką, in dvarą. Mūsų šeimyna šiemet nuo rūbų nuslýdo. Nuslydaũ nuo pinigo. Apleidžiau daržus i pats nuslýdau su sveikata. Čia gera sėkla – baltosios bulbos; kad nenuslýst nuo šitos sėklos, ba čia niekur tokių nėr. Nuslýst lengva, tik prasgyvent sunku. Prie geros gaspadinės namai kelias, o prie menkos – nuslýsta.
5. nusmukti morališkai: Ėmė girtuokliaut ir nuslýdo kaip nuo kranto. Nuslýdusios moterys. Kas namų nežiūri, greit nuslýsta.
6. padvėsti: Karvė nuslýdo. mirti . Prūsas nuslydo. Jau niemčelis nuslydo.
į pakálnę (pakal̃nėn) nuslýsti
1. visai pasenti: Bėda, ka į pakálnę esam nuslýdę.
2. netekti galios, nepajėgti išsilaikyti: Vokietys greit pakal̃nėn nuslýdo.
nuo liežùvio nuslýsti išsitarti: Man tai netyčia nuo liežuvio nuslydo. Bjaurūs žodžiai nuslydo man nuo liežuvio.
nuo šáukšto (nuo lẽtenų) nuslýsti. mirti : Tas nenaudėlis jau nuslýdo nu lẽtenų. Tai bobelė jau ir nuslýdo nu šáukšto.
paslýsti
1. pačiuožti, pašliuožti: Kojos truputį paslýdo. Paslýdęs ant ledo išvirtau. Tep paslydau eidamas, kad tik tik neparpuoliau. Buvo pašalę, ir aš su savo klumpėmis paslýdau. Kai paslỹs tos kopėčios, kai lėks bu bu bu – ir gatava! Lipdamas par slenkstį, koją paslýdo. Besileisdamas paslydo koją, o kad neišvirstų, griebėsi už kitos rankos. Oželis paslýdo ir su pirmutinėm kojom lyg pasikorė aplink medžią. Segdysiu žirgelį, josiu prie mergelės, nei paslysiu, nei paklysiu, naktimis lankysiu. Neduos paslysti kojai tavo. Galit, keliu beeidamys, paslysti, parpulti ir užsimušti. Koja paslysta ir negirtam. Išsprunka žodis ir nepaikam, paslysta koja ir neraišam. Peržengei šunį – paslýsi an uodegos.
2. nusižengti dorovės normoms: Jeigu paslýstų, ką pasidarytų, kokį vargą nusiturėtų! Balansų inspekcijos bendradarbiams buvo tiek daug progų paslysti. Paslýdusios moterys. Gera galva, kad ir paslysta, bet nepaklysta. Tei nes darydami nepasislysite niekados.
į pakálnę paslýsti priartėti prie gyvenimo pabaigos: Paslýdom į pakálnę, senstam.
parslýsti. paslydus pargriūti: Matai, jis norėj [o] sugaut puolantį viedrą, bet parslydo ir inpuolė. Parslys žirgelis, nupuls mūsų brolelis. Ten mano žirgelis ant vienos kojos parklupo, ant antros parslydo. Parslyst lengviau negu atsikelt.
praslýsti.
1. nepastebėtam praeiti, prasmukti: Aš praslydau jam pro akis. Daug artimų žvaigždžių gali praslysti nepastebėtos. Teip viskas gyvenime i praslýdo. Ir reikalas tavo praslys kaip ledu, ir pirštai nebus sutepti.
2. nepastebėtam pralįsti, pasirodyti: Amerikos spaudoje praslysdavo žinučių apie pagyvėjimą Pentagono rūmuose.
3. nusigyventi: Jau tas žmogynas praslýdęs.
pro ausìs praslýsti nepalikti įspūdžio: Tai, ką mes skaitėme, ne visiems praslydo pro ausis.
suslýsti.
1. pasidaryti slidžiam: Vyniojom iš pradžios visaip, bet gipsas suslýdo, subuvo.
2. visiems kur įslysti.
3. apsirikti: Suslýstu i vė iš naujo.
užslýsti. slystant patekti ant ko ar už ko.
ant liežùvio užslýsti ateiti į galvą: Burbtelėjo, kas tą akimirką užslydo ant liežuvio.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.