šmė́kluoti, -uoja, -avo.
1. šmėklotis 1: [Kareivis] nuėjo į visu didįjį kambarį, kuriame daugiaus šmėkluodavo, atsisėdo už stalo. To [je] vieto [je] vien liuob šmėkluoties.
2. neaiškiai rodytis, šmėkšoti: Užeitų į kurią šmėkluojančią sodybą, pasibelstų ir pasiklaustų kelio.
atšmė́kluoti. neaiškiai rodantis ateiti, atšmėžuoti: Nuo ežero kažin kas atšmėkluoja per pievaitę.
sušmė́kluoti. neaiškiai pasirodyti, sušmėžuoti: Kaip šešėlis sušmėkluoja Polina, stabteli, gal nori ko paklausti, bet nueina burnos nepravėrusi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.