šmė́sčioti, -ioja, -iojo. šmėkščioti:
1. Tamsiame kambaryje šmėsčioja tylūs šešėliai. Akyse šmėsčiojo dešimtys kaimynų veidų. Sunku buvo tikėti, kad ji pasveiktų – veide jau šmėsčiojo mirties šešėlis.
2. Šmėsčiodavo pro šalį šilai ir šileliai.
3. landžioti, šmaižioti: Šmė́sčios čia pro akis! A vietos kitur neturi?!
sušmė́sčioti.
1. šmėkščiojant, neaiškiai pasirodyti: Staiga abu šešėliai sušmėsčiojo, ėmė bėginėti, puldinėti, ir pagaliau vienas tyliai pravėrė langą.
2. sumostaguoti, sušmigoti: Arkliai pasileido risčia, sušmėsčiojo botagai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.