.
šniùkti, šniuñka, -o. darytis sutrešusiam, susileidusiam, suglebusiam. .
apšniùkti. būti netvarkingam, nešvariam, apsileisti: Kokia joj merga – apšniùkus, apdribus.
sušniùkti.
1. supūti, sutrešti: Jų pirkia visai sušniukus, tik ką stovi. Šitiek prikirsto medžio sušniùko! Tokiu oru viskas galia sušniùkt an lauko. Mūsų visos bulbos duobėj sušniùko. Grybas in daikto stovi, kolei sušniuñka.
2. sukristi, susmukti, susileisti: Žiūrėk – jau visos malkos pečiuj sušniùko. Žuvys, per ilgai virdamos, suvis sušniùko (sutižo), nė vienos čielos nėr. Miško pašlaitėmis žaliavo net sušniukusi (išgulusi) didelė žolė.
3. nusilpti, suglebti, sukiužti: Da būt, kad ne klapatai, i nesušniùkęs šite. Anas sušniùkęs su sveikata. Sẽniai sušniùkę, nėr kam aria. Merga visa išlėpus, sušniùkus kai paberžis. Sušniùkęs kap lepšys.
4. sudribti, sukniubti netekus jėgų, apgeibti, nuleipti: Vedė jį namo, tai ir sušniùko kely. Vargšė moteris parvirto, sušniuko ant plento prispausdama kūdikį. Kap papasakojau, visi sušniùko juokais (labai smarkiai juokėsi) .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.