šniurkšė́ti, šniùrkši (šniùrkšia), -ė́jo intr. šniùrkšėti, -ėja, -ėjo. šniurkščioti:
1. Slankstas, kad visi šniùrkši. Nusišnirpšk, ir nereikės šniurkšė́t. uostyti, garsiai traukiant nosimi orą: Ji vėl su nosim uostanti, šniurkšianti ir užuodžia, kas ten yra.
2. Aštrėlesnį žodį tik pasakyk, ir pradeda šniurkšė́t. Įsikniaupiu į podušką ir šniùrkšu. Mūsų marti vis kažin ko šniùrkšėja ir šniùrkšėja.
iššniurkšė́ti
1. kurį laiką verkti traukant nosimi: Pardien iššniurkšė́jo berniokas, kad neleidėm važiuot.
2. ką nors laimėti verkiant, šniurkšint.
pašniurkšė́ti. kurį laiką paverkšlenti šniurkšint: Ne tiek jin te verkė – biškį pašniùrkšėjo užsiėmus burną su šnipštuke.
prašniurkšė́ti. kurį laiką praverkšlenti šniurkšint: Kad nenupirko suknelės, tai ana visą dieną prašniurkšė́jo lygiai močiai numirus.
sušniurkšė́ti. patraukti nosimi pravirkus. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.