.
spingsė́ti, spìngsi (spiñgsi), -ė́jo.
1. tarpais silpnai šviesti, žibėti tamsoje: Lempelė ant prieždos spìngsi, ė žmonių nė vieno. Važiuojam, žiūrim – pro miglas žiburėlis spìngsi. Seniau, girnom rugius malant, duodavo žibint tokį žiburiuką, bet jis, būdavo, vos spìngsi. Šaltai ir abejingai žvaigždės spingsi. Jo akys spingsėjo vilties ugnimi.
2. apšviestam švytėti: Saulė žėri, spingsi rasos. Ant rankos smaližiaus spingsėjo žiedas. Anapus upelio, mėnulio šviesos nudažytose miglose, spingsėjo smėlynai. Kišenėlėje spingsi gelsva parkerio ąselė.
suspingsė́ti. silpnai sušvisti, suspindėti: Retkarčiais suspingsi kur lange švieselė ir vėl lyg išsigandusi užgęsta. Čia retkarčiais saulė suspingsėdavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.