spurdė́jimas. → spurdėti:
1. Jam pasirodė, kad girdi [sugauto] karvelio spurdėjimą. Kad ir spurdė́jimas to paršioko!
2. Turbūt visą naktį girdėsiu ausyse šį nesibaigiantį sparnų spurdėjimą.
suspurdė́jimas. → suspurdėti 1: Kiekvienu suspurdėjimu, kiekvienu judesiu ji dar labiau įsinarplios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.