spyruokliúoti, -iúoja, -iãvo.
1. būti elastiškam, veikti kaip spyruoklei: Kultivatoriaus virbalai ilgesni ir mažiau spyruokliuoja. Vaikščiojant, bėgiojant, šokinėjant ir atliekant kitokius staigius judesius, stuburas spyruokliuoja ir tuo būdu apsaugo galvą bei smegenis nuo sutrenkimo.
2. daryti ką spyruokliškai, šokinėti lyg ant spyruoklių: Jis ėjo sparčiu, kiek spyruokliuojančiu kareivio žingsniu.
pasispyruokliúoti pašokti lyg ant spyruoklių: [Blusos] šokčiojo pasispyruokliuodamos aukščiau kelių ir net juosmens.
suspyruokliúoti.
1. spyruokliškai sujudėti: Lakštas nuo smūgio suspyruokliuoja, svarstis keliskart nuo jo pašoka.
2. spyruokliškai sujudinti: Erelis žuvininkas ore stipriai pasipurto, suspyruokliuoja kojomis, supliauška sparnais – taip iš plunksnų ištaškomas vanduo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.