sriū́ti, sriū̃va (sriū̃na), sriùvo. srūti
1.
apsriū́ti; . apsrūti 3: Parvaruota žemė y [ra] tolybėse išmėtliota, o pievos apsriùvusios (šlapios, pažliugusios) .
išsriū́ti. išsrūti.
pasriū́ti. pasrūti:
1. Geresniai yra grutėti, kad jauni medeliai gana jau tur sulos, kuri, lig priglaudus sprausmes, lig ir galėtų pasriūti. Liga, pasriuvusi (išplitusi, pasklidusi) visame jo kūne, gyslas jam tąsė.
2. Ta bala buvo vienu vandeniu pasriùvus. Vanduo stovi, ir dirva pasriùvus. Teip didis tenai buvęs kraujo praliejimas, jog upė krauju pasriuvusi tekėjusi. Koks čia gyvenimas, kad už sienos stova kiaulės – žemės sriutoms pasriùvusios. Dėdė gausiai nusišniurkštė, jam nosys ašaromis pasriuvo. Krauju pasriùvęs. Pasriūti kraujuose, ašarose. | Pasriuvusi (pažliugusi, patulžusi) duona yr kaip laitas. [V] andeniu pasriùvęs pyragas. Juo pasriuvèsnė duona, juo rėmenį mun sukela. Užvydėjimu pasriuvęs.
3. pasrūti
4. Viena tavo akis pasriùvusi.
prisriū́ti. prisrūti:
1. Žemė vandens prisriuvusi.
2. Apsiūkusi toki, nemaloni, prisriùvęs oras [drėgmės].
susriū́ti. sutulžti, susmukti: Susriùvęs, sutulžęs žmogus, ne gydrus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.