stabarė́jimas. → stabarėti.
sustabarė́jimas. → sustabarėti:
1.
2. [Binkis] neigė miesčionišką gyvenimo sustabarėjimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.