sustabyti

.
stabýti, stãbo, stãbė.

1. stabdyti 1: Stabýk mašyną, gal sustos, paveš. Yra muda stabýti veselninkus. Stabýkiat [laivą],
nebgaliam nūsėdėti! Vežimą stabyti. Jurgiuk Jurgiuk, kinkyk kinkyk, paplak paplak, stabýk stabýk – teip laštingala gieda. daryti nejudrų: Mun liga pradėjo kojas stabýti (sunkiai bepaeinu) .

2. stabdyti 3: Stabaũ svetį, šeimynykštį, ale niekaip neapstabau. Pasekėjai, stabydamys marčią, graudingai verkančią, teip dainiavo. Gali stabýti muni patį, dar niekur nepristojantį [tarnauti].

3. sulaikyti nuo kokio veiksmo, trukdyti, drausti ką daryti: Didžiūnai kaip įmanydamys ūkininkus niekė ir stabė [kibti į krikščionis]. Tau tatai tikrai užguli …, idant tuos, kurie pražengia, stabytùmbei ir karotumbei. Negalėjo jau toliaus stabytis, įdant neturėtų Viešpati Dievui padėkavot už tą gerybę.

4. stabdyti 6: Tu marių vandenius stabai pakrutintus. Pradėjo mun tą gylą (skausmą) stabýti, i aš užmigau. Toks vanduo ramina – stabo kosulį. Tu karus gali stabyti.
apstabýti. apstabdyti:

1. Ka raudasis patrauka nu kalno, nėkas ano nebapstabýs. Ekėto [ja] s … pats pavargo, apstãbė arklius biškį pailsėties. Inkaras – pabūklas, kurį įleid iš eldijos ing jūrę, kad laivininkai nor ją apstabyti. sulaikyti atvažiavusį: Jėpkiūse radau kelius ratus apstabýtus.

2. Dėl to yra skabomos [tabokų] galūnės arba žiedai, kad apstabytų tolimesnį ūglių ir pražydimą. Dūmojau širdį mano apstabyti nuog visų darbų.

3. Dvejus metus ištarnavau, an trečių buvo apstãbę, bet nepasilikau. Merga buvo bebėganti, bet paskui ją apstãbė. Gaspadinė, ją mylėdama, apstabė ant antrų metų.

4. Ta vartinklė apstãbo kraujį.

5. Apstãbė muštynes milicija. Ale dėko anie to nepadaro, ka lytų apstabýti, ka reiktų! Teisybė apstabytų gvoltą.
nustabýti; . nustabdyti:

1. Tupi vilkas už toros, nenustãbo uodegos.

2. Nūstãbė kraują su dikalonais.

3. Turėjo nustabýti radiją par lytų.

4. pasilikti: Ans nusistãbė ant vietos.

5. nustabdyti 5: Nustabýk barmes tarp kaimynų. Stabýte nustabau bobą, kad nešėliotumias. Ramulė karštį nūstãbo. [Vytautas, ] dar smarkiaus nekaip pirmu kaltūsius įgrobęs, apent sumišimą nustabė. Pelėda mato, kad žiogui su geru nieko nepadarys, jo čirškimą nenustabýs. Idant geidulius kūno nustabýtumbei. Idant dūmą savo galėčiau … Dievo žodžiu nustabyti. Turime … tvardytis nuog pikto ir nuog meilės to pasaulio daiktų nustabýtis.
pastabýti. padaryti, kad kiek lėčiau veiktų: Laikrodį pastabiaũ.
sustabýti. sustabdyti:

1. Ta motina jau aną puskelė [je] sustãbė. Aš vyruo šauku, kad sustabýtų arklius. Piršlys pirmu važiuo [ja],
ir aną pirmu sustãbo.

2. Mašinos taip greit nesustabýsi.

3. sustabdyti 5: Sustãbo [ligą],
tolyn nūvaro tą smertį. Be ricino nesustabýsi vidurių. Dabar sustãbė [parsikėlimą]. Nėkas nesustabýs tą pavydą.

4. liautis, nurimti: Susistãbė jis, nieko nedirbo blogo.
užstabýti

1. užstabdyti
2. Švelnumu mielaširdumo savo užstãbė ano kraują nuodėmių jo.

2. nutraukti veikimą: Įejau į trobą i radiją užstabiáu.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sustabyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv