stagarė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. virsti stagaru, džiūti: Geltoni lapai virpa ant stagarėjančių šakų.
2. stirti, grubti, stingti: Stagarėja pirštinėtos rankos.
apstagarė́ti. pasidaryti stagaruotam, apdžiūvusiomis šakomis: Stovėjo apstagarėjusios vyšnios.
sustagarė́ti. pavirsti stagaru: Reiks pjaut – negi lauksi, kol žolės sustagarė̃s.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.