.
stalgìnti, -ìna, -ìno. stal̃ginti, -ina, -ino; stalgti 1: Kam stalginì arklius dobiluose, kai pastalgs, nebenulaikysi. Ko čia be reikalo stalginì: jei neduodi, tai nešk lauka. Nestalgìnk karvės šienu, ba paskui šiaudų nebeės. Jis stalgìnos gėrėtis ir taip įsistalgìno, kad atginti, atitraukti jįjį nuo to negali.
įstalgìnti. įstalgti: Įstal̃ginti. Taip sūnus įsistalgìno prie meilės, kad atginti negal nuo to. Kad įsistalgìno karvė, negali išvaryt iš daržo.
pastalgìnti. pastalgti 1: Būtum geriau nedavęs [saldainio] – tik pastalginaĩ vaiką.
sustalgìnti. sukelti norą, sumaginti: Matai, parodė obelius, sustalgìno i nebeduoda. Tos kelios uogos tik man sustalgìno, daugiau nieko; atnešk da daugiau – tokios gardžios.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.