stiprė́jimas. → stiprėti:
1. Nevenki pasistengimo, prisiveikimo ir skaudėjimo, kurie dera sveikatai ir stiprėjimui.
2. Sako, jos. nuog stiprė́jimo kraujo.
3. → stiprėti 4: Šis žvaigždės spinduliavimo stiprėjimas trunka šimtus milijonų metų. Valstiečių išnaudojimo stiprėjimas sukėlė 1662 [m. ] sukilimą Maskvoje.
įstiprė́jimas. → įstiprėti
1.
sustiprė́jimas.
1. → sustiprėti
1.
2. → sustiprėti 5: Socialistinės ideologijos įtakos susilpnėjimas reiškia buržuazinės ideologijos įtakos sustiprėjimą.
3. praturtėjimas: Buržuazinėje Lietuvoje vyko buožių sustiprėjimo ir darbo valstiečių nuskurdimo procesas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.