stojinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. dažnai užstoti, palaikyti kieno pusę: Ką ans stojinė́s – nebužstoja [nedorų vaikų].
apstojinė́ti. apstoti, užpulti: Musios jau apstojinė́ja [gėles].
nustojinė́ti.
1. netekti, nustoti: Aš atminties nustojinė́ju.
2. mažinti greitį rengiantis sustoti: Jau traukinys nustojinė́ja.
pastojinė́ti. pastoti 7: Anas žmonis pastojinė́jo in tilto.
pérstojinėti. perstoti 6: Iš to sūnaus išaugs razbainykas, pakeleivingus pérstojinės.
sustojinė́ti. sustoti 6: Jie dažnai sustojinėjo ir apžiūrinėjo vietas.
užstojinė́ti. užstoti 5: Užstojinė́ [ja] mažus vaikus, atema kapeikas – būs plėšikas!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.