x
storė́jimas. → storėti.
pastorė́jimas. → pastorėti; storesnė vieta: Nelygi virvė, su pastorė́jimais. Čiupinėjant ištemptą sąnarį, galima užčiuopti pastorėjimus.
sustorė́jimas.
1. → sustorėti.
2. storesnė kieno nors dalis, vieta: Požeminė augalo dalis turi sustorėjimus – šakniagumbius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.